Orlovo ristūnai kinkomųjų arklių veislė išvesta Rusijoje XVIII a pabaigoje XIX a pradžioje Caras Aleksandras III atviram

Orlovo ristūnai – kinkomųjų arklių veislė, išvesta Rusijoje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje.

Caras Aleksandras III atvirame , kurį traukia du Orlovo ristūnai (dail. Nikolai Sverchkov).

Veislė išvesta vadovaujant grafui Chrenovojės žirgyne Voronežo gubernijoje (dab. sritis) kryžminant jojamųjų veislių (daugiausia arabų) ir kinkomųjų (daugiausia Danijos, Meklenburgo) arklių veisles.

Orlovo ristūnams skirtas TSRS pašto ženklas (1968 m.)

Orlovo ristūnai – harmoningos konstrukcijos, gražių formų, greiti. Dažniausiai būna , juodi, . Aukštis ties 159–160 cm, įstrižasis liemens ilgis apie 161 cm, plaštakos 19,8–20,3 cm, kr8tinės apimtis 183 cm. Sveria 500–550 kg.

Naudojami : , išjodinėjime, draivinge. Daugelyje Rusijos, TSRS vietų buvo naudojami vietos arklių veislėms gerinti. Geriausi žirgai auginami Maskvos, , , Permės, Altajaus ir žirgynuose. Lietuvoje (buvusioje LTSR) buvo auginami (Riešėje).

Išnašos

Šios veislės eržilas Pionas 1974 m. pasiekė veislės greičio rekordą, jis 1 600 m nubėgo per 2 min. 0,1 s.
Draivingas – keturių (2+2) ristūnų traukiamų vežimų lenktynės laukuose
1980 m. Tarybų sąjungoje buvo 552 tūkst. Orlovo ristūnų veislės arklių, iš jų 40,7 tūkst. grynaveislių.

Nuorodos

Vikiteka: Orlovo ristūnai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Crenovojės žirgyno tinklalapis
Orlovo ristūnų muziejus
Orlovo ristūnai 2007-09-03 iš Wayback Machine projekto.

[1] Šios veislės eržilas Pionas 1974 m. pasiekė veislės greičio rekordą, jis 1 600 m nubėgo per 2 min. 0,1 s.

[2] Draivingas – keturių (2+2) ristūnų traukiamų vežimų lenktynės laukuose

[3] 1980 m. Tarybų sąjungoje buvo 552 tūkst. Orlovo ristūnų veislės arklių, iš jų 40,7 tūkst. grynaveislių.