Piotras Veriovkinas

Piotras Veriovkinas (rus. Пётр Владимирович Верёвкин; 1862 m. sausio 5 d. Tuloje, Rusijos imperija – 1946 m. vasario 18 d. Lago Maggiore, Šveicarija) – Rusijos imperijos valstybės veikėjas; Kauno, Vilniaus ir Estliandijos gubernatorius.

Piotras Veriovkinas 1904 m.

Biografija

Gimė karininko ir tapytojos Jelizavetos Veriovkinos šeimoje. Kartu užaugo sesuo Mariana (1860–1938), vėliau tapusi garsia dailininke, ir brolis Vsevolodas (1872–1924), būsimasis Pažaislio ir Maželiškių dvarų valdytojas. 1862 m. Veriovkinai persikėlė į Vitebską, kur šeimos galva buvo paskirtas gubernatoriumi. Nuo 1868 m. iki 1878 m. jie gyveno Vilniuje, kuriame tėvas ėjo Vilniaus karinės apygardos viršininko pareigas.

Piotras Veriovkinas iki 1882 m. mokėsi , o 1883 m. paskirtas paporučikiu į leibgvardijos Preobraženskio pulką, vėliau pervestas į grenadierių artilerijos brigadą. Kartu tarnavo būsimasis Rusijos imperatorius Nikolajus II, tuo metu dar caraitis. Ši pažintis vėliau suvaidino svarbų vaidmenį tolimesnėje P. Veriovkino karjeroje.

Išėjęs į atsargą, dirbo Ukmergės apskrities taikos teisėju, buvo išrinktas Novoaleksandrovsko apskrities Taikos teisėjų susirinkimo pirmininku ir Gardino gubernijos bajorų maršalka. Vasarodavo tėvo dvare Vyžuonėlėse.

1904–1912 m. buvo Kauno gubernatoriumi. Valstybės tarnyboje pasižymėjo kaip liberalus tarnautojas, reformų šalininkas. Ne kartą lankėsi Kalnaberžės dvare pas Rusijos ministrą pirmininką Piotrą Stolypiną ir aptarinėjo būsimas pertvarkas Imperijoje. Gana lengvai duodavo leidimus rengti lietuviškus vakarus. Spėjama, kad buvo vienas iš tų valdininkų, patarusių carui atšaukti spaudos lietuviškomis raidėmis draudimą. Padėjo atstatyti Telšius po 1908 m. gaisro, už tai dėkingi miestiečiai jam suteikė garbės piliečio vardą. Gubernatorius P. Veriovkinas pagal susiformavusią tradiciją buvo ir Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas, jo ir žmonos rūpesčiu šios organizacijos Kauno ligoninei buvo nupirktas sklypas su pastatais tuometinio Nikolajaus prospekto (dab. Laisvės alėja) ir Soboro aikštės (Nepriklausomybės a.) kampe.

1912 m. gegužės 7 d. tapo Vilniaus gubernatoriumi. Toliau tęsė mecenato veiklą – jo ir žmonos pastangų dėka Naujojoje Vilnioje pakloti pamatai naujai mūrinei cerkvei. Netrukus prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas ir Gubernijos administracija evakuavosi į Dysną. 1916 m. P. Veriovkinas buvo paskirtas Estliandijos gubernatoriumi ir persikėlė gyventi į Rėvelį. 1918 m. rugpjūčio 31 d. bolševikų suimtas ir įkalintas Petrogrado kalėjime. Išgelbėjo pažįstami socialdemokratų veikėjai advokatai , Vladas Požela ir Volfas, išrūpinę karo pabėgelio iš Lietuvos statusą. 1919 m. kartu su pabėgėlių ešalonu P. Veriovkinas atvyko į Lietuvos Respubliką ir buvo pakviestas dirbti patarėju į Vidaus reikalų ministeriją.

Tarnyba „laikinojoje sostinėje“ nesisekė ir jis grįžo į Vyžuonėles. Po įvykdytos žemės reformos dvaro valdos liko gerokai apkarpytos, todėl ūkininkauti reikėjo pažangiai ir efektingai. Įkūrė gyvulininkystės ūkį, primilžį pristatydavo Utenos pieninėn, prie kurios statybos prisidėjo ir pats. Išmoko lietuvių kalbą, prenumeravo lietuvišką spaudą. Buvo aktyvus stačiatikių bažnyčios rėmėjas. Utenoje jo ir žmonos rūpesčiu buvo pastatytas namas šventikams, 1927 m. atgautas į Estiją karo metu išgabentas Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvės turtas.

1940 m. birželį Raudonajai armijai užėmus Lietuvą, Vyžuonėlių dvaras buvo nacionalizuotas, o P. Veriovkinas suimtas. Netrukus paleistas, slapstėsi Kaune. Antrojo pasaulinio karo pradžioje pasitraukė į Vakarus, gyveno prie Madžore ežero Šveicarijoje.

Buvo vedęs Sofiją Ellis–Veriovkiną, pora užaugino dukteris Anastasiją ir Mariją.

Įvertinimas

• Suteiktas jegermeisterio titulas (atitiko generolo leitenanto laipsnį)
• Šv.Vladimiro III laipsnio ordinas
• Šv.Stanislovo I laipsnio ordinas
• Šv.Anos III laipsnio ordinas

Šaltiniai

• Верёвкин Петр Владимирович // http://pkk.memo.ru
• Петр Владимирович Верёвкин // Придворный календарь на 1915 год.
• Imperijai tarnavę, Lietuvą mylėję // Voruta, 2012-06-25