Dominija

Dominija – autonominė valstybė, įėjusi į Britų imperiją ir pripažinusi jos karalių valstybės vadovu. Formalaus dominijos statuso apibrėžimo nebuvo.

Britų imperijos žemėlapis karalienės Viktorijos valdymo metu (XIX a. pab.). Dominijomis pažymėtos karūnos valdomos teritorijos.

Dominijos statusą pirmoji gavo Kanada (1867 m.), vėliau – Australija (1901 m.), Naujoji Zelandija (1907 m.), Pietų Afrikos Sąjunga (1910 m.), Niufaundlandas (1917 m. ), Airija (1921 m.). Imperijos konferencijos 1926 m. paskelbtame pareiškime Jungtinė Karalystė ir dominijos įvardijamos autonominėmis Britų imperijos bendrijomis, jų statusas esąs lygus, jos niekaip nėra subordinuotos viena kitai (nei vidaus, nei užsienio reikaluose); šalis vienijanti ištikimybė monarchui.Vestminsterio statutas 1931 m. įtvirtino dominijos suverenumą – pripažino teisę savarankiškai priiminėti įstatymus.

1949 m. buvo nutarta, kad visateisėmis Sandraugos narėmis šalys gali būti ir nepripažindamos britų monarcho savo suverenu.

1949 m. dominijos statuso atsisakė Airija, o Niufaundlandas įstojo į Kanados konfederaciją. 1961 m. dominijos statuso atsisakė Pietų Afrikos Sąjunga.

Daugelis buvusių dominijų priklauso Tautų Sandraugai.

Šaltiniai

1. Dominion. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2020-10-30.
2. Dominija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004