1979 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

1979 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 46-asis Lietuvos vyrų ir 32-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas

46-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko 1979 m. balandžio 9–30 dienomis Panevėžyje.

Čempionate žaidė 16 dalyvių: septyni vilniečiai, trys kauniečiai, du klaipėdiečiai, vienas žaidėjas iš Plungės ir trys kviestiniai meistrai: po vieną iš Odesos, Rygos ir Karaliaučiaus. Dalyvavo visi 1978 m. Lietuvos čempionato prizininkai.

Vyrų čempionato eiga

Po trijų ratų

Pirmajame rate buvo žaidžiama labai atsargiai. Pasibaigė keturios partijos, ir visos lygiomis. Taip sužaidė L. Ševeliovas – L. Gutmanas, G. Rastenis – D. Lapienis, P. Ragelis – V. Mikėnas ir K. Kaunas – Alius Mikėnas.

Antrasis ratas buvo rezultatyvesnis: rygietis L. Gutmanas laimėjo prieš A. Mikėną. Be to, V. Mikėnas įveikė K. Kauną, o V. Majorovas – A. Kveinį. Lygiosios užfiksuotos L. Ševeliovo – K. Lernerio, A. Malevinskio – G. Piešinos, V. Normanto – P. Ragelio partijose.

Labai kovingas buvo trečiasis ratas. Iš bendro fono išsiskyrė tik partija, kurioje žaidė šeimyninis duetas – A. Mikėnas – V. Mikėnas. Ji gana greit baigėsi lygiosiomis. Kitose partijose buvo daug daugiau įtampos, aukų ir nusivylimų. Vilnietis G. Rastenis, sėkmingai užbaigęs ataką prieš A. Malevinskį, nugalėjo. Atakavo ir odesietis K. Lerneris. Tačiau jo varžovas L. Gutmanas apsigynė ir laimėjo antrąją partiją iš eilės. Nepasisekė P. Rageliui: turėdamas žymų pranašumą prieš A. Kveinį, jis nelauktai pralaimėjo. Turnyro reglamentas nelengvas, nes krūvis didesnis nei paprastai: iš ryto atidėtos partijos, vakare – ratas. Ne visai sėkminga pradžia buvo praėjusio čempionato nugalėtojui G. Piešinai, sunkokai – Lietuvos pirmosios šachmatų lygos varžybų nugalėtojui A. Kveiniui.

Po trijų ratų pirmavo rygietis L. Gutmanas – 2,5 taško. Vyriausias turnyro dalyvis V. Mikėnas buvo surinkęs 2 taškus.

Turnyrui įpusėjus

Čempionato pradžia svečiams susiklostė nelabai sėkmingai. Šeštajame rate jie pradėjo spurtą, kuris tęsėsi ir kitus du ratus. Šeštajame rate vyriausias turnyro dalyvis V. Mikėnas susitiko su jauniausiu – A. Kveiniu (amžiaus skirtumas per 50 metų). Nugalėjo patirtis. Po atkaklios kovos plungiškis V. Majorovas nugalėjo klaipėdietį L. Ševeliovą, o D. Lapienis sužaidė lygiomis su A. Mikėnu.

Septintajame rate lyderių V. Mikėno – D. Lapienio partija greitai baigėsi lygiomis. Apskritai, tai buvo juodųjų vakaras: net keturiose partijose jie šventė pergales. Nepasisekė V. Majorovui – jo partija su odesiečiu K. Lerneriu buvo atidėta blogesnėje padėtyje. Šį ratą dar buvo galima pavadinti kauniečio A. Butnoriaus benefisu – trys taškai per vieną dieną: rytą žaidžiant atidėtąsias partijas jis nugalėjo G. Piešiną ir A. Mikėną, o vakare įveikė ir turnyro lyderį V. Mikėną, kuriam tai buvo pirmas pralaimėjimas. Lyderio nesėkme pasinaudojo D. Lapienis: nugalėjęs V. Normantą, jis pavijo V. Mikėną. Aštri G. Piešinos – V. Majorovo partija liko nebaigta apylygėje padėtyje. Rygiečio L. Gutmano pergalių seriją nutraukė A. Kveinys: vilnietis figūros auka forsavo lygiąsias.

Po aštuonių ratų pirmavo vilniečiai V. Mikėnas ir D. Lapienis, surinkę po 5,5 taško. Prie jų priartėjo A. Butnorius ir L. Gutmanas – po 5 tšk. Į lyderius pretendavo dar du šachmatininkai. Tai V. Majorovas (4,5 tšk. ir dvi nebaigtos partijos) bei K. Lerneris (4,5 tšk. ir viena nebaigta p.).

Po devynių ratų

Atidėtų partijų žaidimo dieną dauguma čempionato dalyvių ilsėjosi. Tačiau ne visi. Net šešias valandas tęsėsi V. Majorovo partija su odesiečiu K. Lerneriu. Plungiečiui buvo nelengva gintis, bet jo atkaklumas buvo apvainikuotas sėkme. Lygiosios su tarptautiniu meistru leido jam įsilieti į lyderių trejetą. Devintajame rate vėl blykstelėjo V. Mikėnas. Elegantišku stiliumi jis įveikė meistrą iš Karaliaučiaus ir vėl išsiveržė į priekį. Kitiems lyderiams sekėsi sunkiau: V. Majorovas sužaidė lygiosiomis su G. Rasteniu, O D. Lapieniui atidėtoje partijoje teko siekti lygiųjų prieš A. Kveinį. Įsižaidė klaipėdiečių duetas: L. Ševeliovas nugalėjo A. Mikėną, o B. Rumiancevas – L. Gutmaną.

Lyderių grupėje darėsi ankšta. Tebepirmavo Vladas Mikėnas – 6,5 tšk.iš 9, V. Majorovas turėjo 6 tšk. iš 9, o L. Ševeliovas ir K. Lerneris – po 5,5 tšk. Visi šie šachmatininkai dar turėjo po vieną nebaigtą partiją. A. Butnorius ir D. Lapienis buvo surinkę po 5 taškus, bet turėjo po dvi nebaigtas partijas.

Po vienuolikos ratų

Lietuvos čempionato dešimtajame rate vyko dramatiška kova. Klaipėdietis L. Ševeliovas įgijo iniciatyvą prieš lyderį V. Mikėną. Tačiau vilnietis išradingai gynėsi ir atrėmė grėsmes. Visgi, po nelaukto tarptautinio meistro ėjimo centriniu pėstininku, V. Mikėno padėtis vėl pablogėjo. Žaidžiant atidėtąsias partijas klaipėdietis realizavo savo pranašumą. D. Lapienis partijos pabaigoje prarado figūrą už tris pėstininkus. To pakako, kad rygietis L. Gutmanas nugalėtų. Labai stengėsi V. Majorovas, tačiau klaipėdietis B. Rumiancevas, įgijęs pozicinę persvarą, nugalėjo. A. Butnorius įveikė A. Kveinį. Pastarasis sužaidė lygiosiomis su D. Lapieniu.

Vienuoliktame rate įtampa šiek tiek atslūgo. D. Lapienis su A. Butnoriumi užbaigė partiją lygiosiomis. Įdomiai klostėsi V. Mikėno susitikimas su K. Lerneriu: nestigo čia aštrių momentų ir klaidų. Tarptautiniai meistrai žaidė vos ne iki karalių ir baigė lygiosiomis. Po partijos varžovas parodė variantą, kaip vilnietis galėjo laimėti. Kitas lyderis – klaipėdietis L. Ševeliovas atidėjo savo partiją prieš V. Normantą geresnėje padėtyje. V. Majorovas buvo įgijęs persvarą prieš L. Gutmaną. Praeinantys plungiškio pėstininkai atrodė grėsmingai, tačiau ceitnote galimybės išsilygino ir rytą varžovai sutiko partiją baigti lygiomis. Po dviejų pergalių iš eilės prie lyderių priartėjo A. Malevinskis.

Tad po vienuolikos ratų V. Mikėnas ir A. Butnorius turėjo po 7 tšk. Po 6,5 tšk. surinko net šeši šachmatininkai: D. Lapienis, L. Gutmanas, K. Lerneris, A. Malevinskis, V. Majorovas ir L. Ševeliovas. Tačiau abu pastarieji turėjo po vieną nebaigtą partiją.

Po trylikos ratų

Baigus žaisti vienuoliktojo rato partijas „Lietuvos žvejo“ laikraščio korespondentas klaipėdietis Levas Ševeliovas tapo čempionato lyderiu. Ši našta jam buvo nelengva. Dvyliktajame rate partijoje su A. Kveiniu klaipėdietis jaudinosi, neišnaudojo turėtų galimybių ir jo padėtis pablogėjo. Kitą rytą, žaidžiant atidėtą partiją, jis pralaimėjo.

Šis ratas buvo labai rezultatyvus: G. Piešina nugalėjo V. Mikėną, V. Majorovas – P. Ragelį, A. Malevinskis – D. Lapienį, K. Lerneris – V. Normantą ir tik A. Butnorius sužaidė lygiosiomis su L. Gutmanu.

Tryliktajame rate vėl pagirtinai žaidė L. Ševeliovas. Partijoje su vilniečiu meistru D. Lapieniu jis aštrino padėtį ir sukūrė grėsmių baltųjų karaliui. Atremdamas jas vilnietis neteko dviejų pėstininkų. Žengė į priekį pilnu žingsniu K. Lerneris ir V. Mikėnas, įveikę atitinkamai A. Kveinį ir G. Rastenį. A. Butnorius jau trečią partiją iš eilės baigė lygiosiomis. Šįkart su A. Malevinskiu. V. Majorovas atidėjo su K. Kaunu partiją apylygėje padėtyje. L. Gutmanas pralaimėjo P. Rageliui.

Padėtis lyderių grupėje buvo neaiški. Kol kas pirmavo K. Lerneris – 8,5 tšk. Pustaškiu atsiliko A. Butnorius, V. Mikėnas ir A. Malevinskis. Po 7,5 tšk ir po nebaigtą partiją turėjo V. Majorovas ir L. Ševeliovas.

Paskutiniai du ratai

Priešpaskutiniame keturioliktajame rate kova pasiekė apogėjų. Pradedant jį, pirmavo L.Ševeliovas ir K. Lerneris. Lemiamos kovos dėl prizinių vietų vyko L. Ševeliovo – A. Butnoriaus, K. Lernerio – D. Lapienio, B. Rumiancevo – V. Mikėno, V. Majorovo – A. Mikėno partijose. Jas laimėjo atitinkamai L. Ševeliovas, K. Lerneris, V. Mikėnas ir Alius Mikėnas.

Paskutiniame rate visi lyderiai sužaidė lygiomis. Tad du turnyro nugalėtojai L. Ševeliovas ir K. Lerneris surinko po 10 taškų. Pagal geresnius papildomus rodiklius pirmoji vieta pripažinta klaipėdiečiui Levui Ševeliovui. Jis taip pat viršijo ir meistro normą (9,5 tšk.). Jo pergalė – didžiausias čempionato netikėtumas. Kviestiniai meistrai žaidė be konkurencijos, todėl sidabro medalis atiteko vilniečiui Vladui Mikėnui (9,5 tšk.), bronzos, dėka aukštesnių papildomų rodiklių – plungiečiui Vitalijui Majorovui (8,5 tšk.).

Lentelė

1979 m. Lietuvos šachmatų čempionatas.

Vieta	Dalyviai	St. Nr.	Miestai	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12	13	14	15	16	Taš- kai	Bergeris
1-2	Levas Ševeliovas	1	Klaipėda		½	1	½	0	1	½	½	1	½	1	1	1	0	1	½	10	72,50
1-2	Kontantinas Lerneris	2	Odesa	½		½	0	½	½	1	1	1	½	½	½	1	1	1	½	10	70,75
3	Vladas Mikėnas	10	Vilnius	0	½		1	½	0	1	0	½	1	1	½	½	1	1	1	9,5
4	Levas Gutmanas	16	Ryga	½	1	0		½	½	1	0	1	0	1	1	0	½	1	1	9
5-7	Vitalijus Majorovas	6	Plungė	1	½	½	½		1	½	½	½	0	½	0	1	1	½	½	8,5	64,25
5-7	Algimantas Butnorius	14	Kaunas	0	½	1	½	0		½	1	½	½	½	1	½	1	½	½	8,5	61
5-7	Aleksandras Malevinskis	15	Karaliaučius	½	0	0	0	½	½		½	1	½	0	1	1	1	1	1	8,5	55,50
8	Gintautas Piešina	3	Vilnius	½	0	1	1	½	0	½		0	0	½	0	1	1	1	1	8
9	Donatas Lapienis	13	Vilnius	0	0	½	0	½	½	0	1		1	½	½	½	½	1	1	7,5
10	Borisas Rumiancevas	5	Klaipėda	½	½	0	1	1	½	½	1	0		½	0	0	0	½	1	7
11	Gediminas Rastenis	4	Vilnius	0	½	0	0	½	½	1	½	½	½		1	½	½	0	½	6,5
12-13	Alius Mikėnas	9	Vilnius	0	½	½	0	1	0	0	1	½	1	0		0	1	0	½	6	44,75
12-13	Petras Ragelis	7	Kaunas	0	0	½	1	0	½	0	0	½	1	½	1		0	½	½	6	42,75
14	Aloyzas Kveinys	12	Vilnius	1	0	0	½	0	0	0	0	½	1	½	0	1		0	1	5,5
15	Valentinas Normantas	11	Vilnius	0	0	0	0	½	½	0	0	0	½	1	1	½	1		0	5
16	Kęstutis Kaunas	8	Kaunas	½	½	0	0	½	½	0	0	0	0	½	½	½	0	1		4,5

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas

32-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Panevėžyje, 1979 m. balandžio 12 – balandžio 13 d.

Jame žaidė 14 šachmatininkių: keturios vilnietės, po vieną kaunietę ir panevėžietę bei aštuonios kviestinės žaidėjos iš sovietinių respublikų, kurios žaidė ne konkurso tvarka.

Iš 1978 m. čempionato prizininkių nedalyvavo tik bronzos prizininkė A. Karosienė.

Moterų čempionato eiga

Po šešių ratų

Pirmuosiose ratuose sunkiai ėjosi Lietuvos šachmatininkėms. Jos niekaip negalėjo apsiprasti su vyriška viešnių žaidimo maniera. Bet pamažu jos pradėjo atsigauti: žaidimas tapo atkaklesnis. Šeštajame rate visos šešios Lietuvos šachmatininkės žaidė su meistrėmis. Trims iš jų – V. Kaušilaitei, S. Lakiūnaitei ir J. Budraitytei pavyko sužaisti lygiomis, atitinkamai su T. Morozova, T. Voronova ir N. Aliochina. M. Arlauskaitė pralaimėjo C. Kobaidzei. Kitos dvi partijos buvo atidėtos. Tarp atidėtų ir lyderės T. Chugašvili partija su R. Kartanaite. Tbilisietė kol kas griežčiausiai egzaminavo lietuves: buvo prieš jas laimėjusi net keturias partijas. Ji po 6 ratų ir pirmavo, turėdama 4,5 taško iš 5. T. Vilertė, C. Kobaidzė ir T. Morozova surinko 4 tšk. iš 6. Geriausiai iš Lietuvos šachmatininkių kovojo R. Kartanaitė – 2 tšk. iš 5

Po aštuonių ratų

Čempionate vaizdas nesikeitė: viešnios iš kitų respublikų turėjo pastebimą persvarą prieš Lietuvos šachmatininkes. Tačiau aštuntajame rate žiūrovus nudžiugino ir varžybų šeimininkės: praėjusių metų Lietuvos čempionė R. Kartanaitė įveikė meistrę iš Rygos T. Voronovą, o V. Kaušilaitė sužaidė lygiosiomis su čeliabinskiete O. Pedko. Po 8 ratų pirmavo labai ambicingai žaidusi tbilisietė T. Chugašvili, surinko 7,5 tšk. iš 8. Pustaškiu atsiliko maskvietė R. Bilunova. Šios dvi meistrės buvo atitrūkę nuo kitų. R. Kartanaitė turėjo 3 tšk. iš 8.

Po devinto rato

Sužaidus čempionate devynis ratus, pirmavo šachmatininkė iš Tbilisio T. Chugašvili (8,5 tšk.) Sužaidusi lygiomis pirmajame rate su kita tbilisiete C. Kobaidze, ji dar laimėjo aštuonias partijas iš eilės. Matyt, kad praėjusių metų Gruzijos čempionė buvo pasiryžusi nugalėti ir Lietuvos čempionate. Maskvietė R. Bilunova buvo surinkusi 7,5 tšk. iš 9.

Po vienuolikto rato

Sužaidus vienuolika ratų turnyre ir toliau pirmavo viešnios: T Chugašvili (9,5 tšk.), R. Bilunova (9 tšk.), C. Kobaidzė (7,5 tšk.) Iš Lietuvos šachmatininkių geriausiai sekėsi Rasai Kartanaitei – 5,5 tšk. iš 11. Marija Kartanaitė buvo surinkusi 4,5 tšk.

Paskutiniai ratai

Turnyro nugalėtoja išsisprendė priešpaskutiniame rate. Ilgą laiką pirmavusi tbilisietė T. Chugašvili susitiko su maskviete R. Bilunova. Nugalėjo tarptautinė meistrė iš Maskvos. Paskutiniame rate T. Chugašvili įveikė T. Voronovą, o R. Bilunova sužaidė lygiomis su N. Aliochina. Tad R. Bilunova ir T. Chugašvili baigė turnyrą surinkusios po 10,5 tšk. Dėl aukštesnių papildomų rodiklių nugalėtoja buvo pripažinta R. Bilunova. Trečią vietą užėmė N. Aliochina.

Kadangi viešnios žaidė be konkurencijos, Lietuvos čempione antrus metus iš eilės tapo Rasa Kartanaitė – 6 tšk. Sidabro medalį pelnė jos trenerė ir mama Marija Kartanaitė, o bronzos – Salvinija Lakiūnaitė (4,5 tšk.) Deja, nei vienai iš Lietuvos šachmatininkių nepavyko priartėti prie meistrės normos – 8,5 tšk.

Lentelės

Vieta Miestai Dalyvės Taškai 1. Maskva R. Bilunova 10,5 (13) 2. Tbilisis T. Chugašvili 10,5 3. Maskva N. Aliochina 9 4. Tbilisis C. Kobaidzė 8,5 5. Latvija T. Vilertė 8 6. Ukraina T. Morozova 7,5 7 Čeliabinskas E. Pedko 7

Vieta Miestai Dalyvės Taškai 8. Vilnius R. Kartanaitė 6 8. Vilnius M. Kartanaitė 5 10. Vilnius S. Lakiūnaitė 4,5 11. Vilnius V. Kaušilaitė 4 12. Panevėžys J. Budraitytė 4 13. Ryga T. Voronova 3,5 14. Kaunas M. Arlauskaitė 3

Šaltiniai

1. J. Butkus. Kas yra kas// Sportas, 1979 bal. 14, Nr.44
2. J. Butkus. Kauniečio benefisas// Sportas, 1979 bal. 21, Nr.47
3. J. Butkus. Sėkmės zigzagai// Sportas, 1979 bal. 24, Nr.48
4. J. Butkus. Dramatiška kova// Sportas, 1979 bal. 26, Nr.49
5. J. Butkus. Kalifas valandai?// Sportas, 1979 bal. 28, Nr.50
6. Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2003. T.9. P. 202.
7. J. Butkus. Sudrumsta ramybė Sportas, 1979 geg. 1, Nr.51
8. . Suarchyvuota iš originalo 2020-05-27. Nuoroda tikrinta 2015 m. rugpjūčio 5 d.{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
9. Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.207.
10. A. Bertašius Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2003. T.9. P. 202.