Majų kalendorius

Majų kalendorius Mezoamerikos kalendoriaus atmaina
Naudotas	Majų civilizacija
Pradėtas naudoti	nežinoma
Panaikintas	XVI a.
Tipas	Mezoamerikos
Dienų metuose	365 (Haab)
Mėnesių metuose	18 ir Uayeb
Metų ciklai	52 ()
Dienų skaičius savaitėje	13
Datos pagal Grigaliaus kalendorių
Metų pradžia
Naudojamos eros
Majų era

Majų kalendorius – kelių sudėtingų ir gerai išvystytų kalendorių sistema, vienas iš Mezoamerikos kalendorių, kurią sukūrė prieškolumbinės Mezoamerikos majai. Į šią kalendorių seriją įeina šventasis 260 dienų kalendorius, vadinamas Tzolkin, 365 dienų Haab kalendorius ir 52 Haab'ų ciklas, vadinamas Kalendoriniu Ratu, kuris sinchronizuoja Tzolkin ir Haab ciklus.

Laiko svarba majų kultūroje

Majai tikėjo, kad laikas yra cikliškas. Jie manė, kad laikas ir įvykiai kartojasi, tad žinodami praeitį, galės numatyti ir ateitį. Suprasdami laiką, majai tikėjosi įgauti galios tvarkyti šį pasaulį.

Colkinas

Colkin (Tzolk’in) kalendoriaus ciklas jungia dvidešimt dienų pavadinimų ir trylika skaičių, todėl iš viso jame yra 260 skirtingų dienų. Šis kalendorius būdavo naudojamas religinių įvykių ir ceremonijų datoms nustatyti bei pranašavimams. Kiekviena diena būdavo numeruojama skaičiais nuo vieno iki trylikos ir vėl iš pradžių. Kiekviena diena atskirai taip pat turėjo pavadinimą iš dvidešimties pavadinimų sąrašo:

Colkino ciklas: 20 dienų ženklų

Eil. Nr. ^1	Tarimas ²	Ženklas ³	XVI a. majų ^4	rekonstruota Klasikinė majų ^5	Eil. Nr. ^1	Tarimas ²	Ženklas ³	XVI a. majų ^4	rekonstruota Klasikinė majų ^5
01	Imiš'		Imix	Imix (?) / Ha' (?)	11	Čuven		Chuen	(nežinomas)
02	Ik'		Ik	Ik'	12	Eb'		Eb	(nežinomas)
03	Akbal		Akbal	Ak’b’al (?)	13	Ben		Ben	(nežinomas)
04	Kan		Kan	K’an (?)	14	Iš		Ix	Hix (?)
05	Čikčan		Chicchan	(nežinomas)	15	Men		Men	(nežinomas)
06	Kimi		Cimi	Cham (?)	16	Kib'		Cib	(nežinomas)
07	Manik'		Manik	Manich' (?)	17	Kaban		Caban	Chab' (?)
08	Lamat		Lamat	Ek' (?)	18	Ecnab'		Etznab	(nežinomas)
09	Muluk		Muluc	(nežinomas)	19	Kavak		Cauac	(nežinomas)
10	Ok		Oc	(nežinomas)	20	Ahau		Ahau	Ajaw
PASTABOS: Eilės numeris 20 dienų colkino cikle Lietuviškas dienos tarimas Dienos ženklas majų raštu. Kadangi egzistavo keletas užrašymo variantų, pasirinkti dažniausiai naudojami Jukateko majų kalba (apie XVI a.) užrašytas tarimas. Klasikinio laikotarpio (200–900 m.) majų kalbos rekonstrukcija.

Skaičiavimas prasidėdavo nuo 1 Imix, 2 Ik, 3 Akbal ir taip iki 13 Ben. Tada skaičiai eidavo iš naujo, taigi – 1 Iš, 2 Men iki 7 Ahau. Dabar jau pavadinimai prasidėdavo iš naujo, taigi toliau eidavo 8 Imix, 9 Ik ir taip toliau. Pilnas ciklas sudarė 260 dienų iš skirtingų skaičių-pavadinimų kombinacijų.

Pranašavimai

Majai tikėjo, kad kiekviena Tzolkin diena turi veikėją, darantį įtaką įvykiams. Jie turėjo tam tikrą specialų šamaną – Dienų Saugotoją, kuris skaitydavo Tzolkin ir iš jo pranašaudavo ateitį. Gimus vaikui, Dievų Saugotojas turėdavo iš Tzolkin nusakyti vaiko ateitį. Pavyzdžiui, kad jis bus turtingas, iškalbus, garsus. Taip pat jo gimimo diena galbūt palanki bendravimui su dvasių pasauliu, todėl užaugęs galės tapti šventiku. Dažnai vaikams net būdavo duodami vardai, reiškiantys jų gimimo dieną.

Tzolkin kilmė

Tiksli kilmė nėra žinoma, bet egzistuoja kelios teorijos. Viena jų sako, kad kalendorius atsirado dėl dažnų matematinių operacijų su skaičiais 13 ir 20, kurie buvo svarbūs majų kultūroje. Skaičius 20 buvo jų dvidešimtainės skaičiavimo sistemos pagrindas (rankų ir kojų pirštų suma), o 13 simbolizavo dvasių pasaulio, kuriame gyvena dievai, lygius. Kita teorija sako, kad skaičius 260 susijęs su žmogaus nėštumo trukme.

Haab

Haab buvo kasdieninis majų saulės kalendorius, sudarytas iš aštuoniolikos mėnesių (winal) po dvidešimt dienų kiekviename, ir papildomo penkių dienų mėnesio metų gale, vadinamo uayeb ar „bevardėmis dienomis“. Haab buvo agrikultūrinis kalendorius, ir jo mėnesių pavadinimai remiasi gamtiniais sezonais ir agrikultūriniais įvykiais. Pagal jį buvo švenčiamos ir šventės, kurias aprašo D. de Landa .

Kiekviena diena būdavo identifikuojama jos numeriu mėnesyje ir mėnesio pavadinimu. Numeravimas prasidėdavo nuo 0 dienos ir tęsdavosi iki 19.

Haab mėnesiai ir šventės:

Eil. Nr.	Pavadinimas	Glifas	Aprašymas
01	Pop		„Demblys“. Pirmasis metų mėnuo buvo skirtas naujųjų metų šventėms. Majai stengdavosi atsikratyti visais senais daiktais, indais, rakandais. Per šventes rinkdavosi šventykloje, kur degindavo smilkalus, vadinamus copal.
02	Uo		„Juodoji sąjunga“. Šį mėnesį vykdavo žynių apeigos Pocam, kurių metu būdavo deginamas copal vyriausiojo žynio garbei. Žyniai pranašaudavo metų ateitį, būdavo šokamas Okotuilio šokis.
03	Zip		„Raudonoji sąjunga“. Šį mėnesį buvo garbinamos moteriškos dievybės, pirmiausia , taip pat medicinos deivių Icamna, Kitbolontun ir Ahau Čamahez garbei būdavo šokamas šokis Čantuniabas. Septintąją mėnesio dieną buvo garbinamos namų deivės. Joms medžiotojai aukojo mėlynai dažytą elnių mėsą, o žvejai – mėlynai dažytas žuvis.
04	Zotz		„Šikšnosparnis“ Mėnuo be švenčių. Jo metu žyniai pasnikaudavo, o bitininkai ruošdavosi kito mėnesio šventėms.
05	Tzec		Buvo garbinamos keturios dievybės, tarp kurių . Bitininkai aukodavo daug medaus. Buvo geriamas alkoholinis gėrimas Balče, kuriam gaminti naudota to paties pavadinimo medžio žievė.
06	Xul		„Šuo“. Mėnuo buvo skirtas Kukulkanui. Būdavo pagerbiamas vyriausiasis karo vadas nacom. Kukulkano šventyklose buvo šokamas karių šokis Holkanakotas, deginamas kopalas, aukojami šunys.
07	Yaxkin		„Nauja saulė“. Būdavo atliekama ceremonija Olob-Zab-Kamyax, kurios metu amatininkų įrankiai būdavo nudažomi mėlynai.
08	Mol		„Vanduo“. Šį mėnesį bitininkai melsdavosi, kad gerai augtų gėlės, kad būtų geras medaus derlius.
09	Chen		„Juodoji audra“. Turbūt šį mėnesį (o gal Yax mėnesį) buvo atliekama ceremonija Okna, kurios metu majai atnaujindavo savo religinius daiktus – šventąsias figūrėles, smilkalines. Tai būdavo atliekama kukurūzų deivių garbei.
10	Yax		„Žalioji audra“.
11	Zac		„Baltoji audra“. Šį mėnesį žyniai ir medžiotojai atgailaudavo už per metus pralietą kraują, melsdamiesi dievams ir degindami smilkalus.
12	Keh		„Raudonoji audra“. Šį mėnesį buvo švenčiama trijų dienų šventė, kurią D. de Landa vadino sahumerías. Būdavo daug geriama ir linksminamasi.
13	Mac		„Pabaiga“. Šį mėnesį baigdavosi lietingasis sezonas, prasidėdavo ruduo. Minima ceremonija Tupp kak (ugnies užmušimas). Jos metu ugnyje buvo deginamos gyvūnų širdys, o vėliau ugnis užliejama vandeniu. Šventyklų laiptų apačia buvo dažoma mėlynai.
14	Kankin		„Geltonoji saulė“. Kankin mėnesį sunokdavo derlius. Šį mėnesį neminimos jokios šventės, nebuvo garbinamos jokios dievybės.
15	Muan		„Pelėda“. Šį mėnesį kakavos augintojai aukodavo dievybėms Chac Ek chuah ir Hobnil. Ceremonijos metu buvo aukojami rudai dažyti šunys, mėlynai dažytos iguanos, smilkalai, papūgų plunksnos.
16	Pax		„Sėja“. Pacum chac švenčių metu visi valstybės valdytojai ir žyniai rinkdavosi į sostines devynioms naktims posėdžiauti. Šokiais ir aukomis būdavo prašoma pergalės prieš priešus.
17	Kayab		„Vėžlys“. Per du paskutinius mėnesius vykdavo šventės Zabacilthan, kurių metu buvo daug aukojama, valgoma ir geriama, ruošiantis metų pabaigai.
18	Cumku		„Aruodas“
	Uayeb'		Penkios papildomos dienos metų gale. Majai tikėjo, kad tai yra pavojingiausias laikotarpis, kada nunyksta ribos tarp įprastinio ir dvasių pasaulio ir nelieka nieko, kas sustabdytų dvasių sukeliamas katastrofas. Kad jų išvengtų, majai šiomis dienomis laikydavosi specialių papročių ar ritualų, pavyzdžiui, nesiplaudavo plaukų, vengdavo išvykti iš namų, nedirbdavo darbų.

Kaip sezonus atspindintis kalendorius, Haab buvo grubus ir netikslus. Pagal jį metuose buvo 365 dienos, todėl kiekvienais metais sezonai pasislinkdavo ketvirčiu dienos. Po kelių šimtmečių Haab jau turėjo nebesutapti su realiais sezonais.

Kalendorinis ratas

Ilgojo skaičiavimo datos pavyzdys

Nei Tzolkin, nei Haab sistema neskaičiavo metų. Daugumos reikmėms pakako Tzolkin ir Haab kombinacija nusakytos datos, kadangi vienoda tokia kombinacija pasikartodavo tik kas 52 metus. Todėl 52 metai ir vadinami Kalendoriniu ratu. Pavyzdžiui, kalendorinio rato data galėjo būti 5 Ahau 3 Pop.

Kalendorinio rato pabaiga buvo laikoma nesėkmių periodu, ir majai nežinioje laukdavo, ar dievai duos jiems dar vieną 52 metų ciklą.

Ilgasis skaičiavimas

Kadangi kalendorinis ratas leido skaičiuoti tik 52 metų laikotarpį, jis netiko rašyti istorinėms datoms. Joms įvardinti majai naudojo ilgąjį skaičiavimą, kuriame būdavo skaičiuojama, kiek dienų (k’in) praėjo nuo Majų eros pradžios (3114 m. pr. m. e. rugpjūčio 11 d.). Kadangi paprastai dienų skaičius buvo labai didelis, majai jas grupavo į didesnius vienetus:

• Winal – 20 dienų (t. y. vienas majų mėnuo)
• Tun – 360 dienų (18 winal, apytikriai vieneri metai)
• K’atun – 7200 dienų (20 tun, apytikriai 20 metų)
• B’ak’tun – 144 000 dienų (20 k’atun, apytikriai 400 metų)

Hipotetiškai buvo naudojami ir terminai piktun, kalabtun, k’inchiltun, ir alautun, kurių kiekvienas dauginasi iš 20.

Dešinėje pateiktame pavyzdyje yra ilgojo skaičiavimo datos pavyzdys (nuo antrojo glifo): 9 baktunai, 13 katunų, 4 tunai, 0 vinalių ir 18 dienų. Ši diena atitinka 5 Kib colkino cikle (kairysis glifas apatinėje eilutėje). Tokia data vakarietiškoje sistemoje rašoma 9.13.4.0.18, ir atitinka 696 mūsų eros metų kovo 10 d.

Kiekvieno baktuno pabaiga buvo labai svarbi majų kalendoriaus sistemoje. Pastarojo 12 baktuno pabaiga, kurios data būtų rašoma 13.0.0.0.0, įvyko 2012 m. gruodžio 21 d.

Apskaičiuota, kad 20 baktunų ciklas (t. y. pirmasis piktunas) nuo majų eros pradžios turėtų baigtis 4772 m. spalio 13 d.

Šios dienos (puslapio generavimo dienos) data ilgojo skaičiavimo sistemoje yra 13.0.11.11.19.

Veneros ciklai

Veneros ciklai buvo svarbus majų kalendoriaus aspektas. Majai sugebėdavo jį apskaičiuoti su daugiausia vienos – dviejų valandų paklaida. Jie tikėjo, kad Veneros ciklas susijęs su karais ir naudojo jį pranašauti tinkamą laiką karūnavimams bei karams. Valdovai karus pradėdavo dažniausiai kartu su Veneros patekėjimu. Taip pat jie sekė ir kai kurių kitų planetų judėjimą: Marso, Merkurijaus, Jupiterio.

Keletas svarbesnių datų (poklasikinis laikotarpis)

• 10.9.0.0.0 | (2 Ahau 13 Mac) – 1007 rugpjūčio 15 – Ušmalio įkūrimas.
• 10.10.0.0.0 | (13 Ahau 13 Mol) – 1027 gegužės 2 – Majapano sąjungos pradžia.
• 10.18.10.0.0 | (9 Ahau 13 Uo) – 1194 lapkričio 22 – Majapano sąjungos pabaiga.
• 10.19.0.0.0 | (8 Ahau 8 Cumhú) – 1204 rugsėjo 30 – Majapano hegemonijos pradžia.
• 11.12.0.0.0 | (8 Ahau 3 Mol) – 1461 sausio 6 – Majapanas sugriaunamas. Tutul xiu invazijos.
• 11.13.0.0.0 | (6 Ahau 3 Zíp) – 1480 rugsėjo 23 – aprašomas labai stiprus uraganas.
• 11.15.0.0.0 | (2 Ahau 8 Zac) – 1520 vasario 27 – vyksta Francisco Hernández de Córdoba ekspedicijos.
• 11.17.0.0.0 | (11 Ahau 8 Pop) – 1559 rugpjūčio 1 – Francisco de Montejo užkariauja Jukataną. Majų civilizacijos pabaiga.
• 12.4.0.0.0 | (10 Ahau 18 Uo) – 1697 birželio 27 – sugriaunama paskutinė Majų tvirtovė Tajasalis

Taip pat skaitykite

• Mezoamerikos kalendorius
• Grigaliaus kalendorius
• Julijaus kalendorius

Šaltiniai

1. D. de Landos tekstas apie majus (ispaniškai)
2. Castillo Peraza, Carlos (1985) „Historia de Yucatán“ Editorial Dante SA de CV.

Nuorodos

• Majų ilgojo skaičiavimo konvertuotojas į vakarietišką kalendorių 2012-01-15 iš Wayback Machine projekto.