Konstancija Sketerytė Jablonskienė 1868 m spalio 8 d Noreikoniuose Kauno gubernija Rusijos imperija 1948 m balandžio 19

Konstancija Sketerytė-Jablonskienė (1868 m. spalio 8 d. Noreikoniuose, Kauno gubernija, Rusijos imperija – 1948 m. balandžio 19 d. Kaune, LTSR) – Lietuvos vertėja, literatė.

Biografija

Gimė ir augo ūkininkų Adomo ir Marijos Sketerių šeimoje. Brolis Adomas tapo žinomu gydytoju, literatu ir visuomenės veikėju; brolis Laurynas – ūkininku, taip pat bendradarbiavusiu laikraštyje „Aušra“; sesuo Petronėlė (Rumpienė) – ūkininke.

1890 m. liepos 24 d. Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčioje ištekėjo už pedagogo ir kalbininko Jono Jablonskio. Jaunikis buvo katalikas, o jaunoji – evangelikė reformatė, sutuoktuvėms buvo gauti visi kanoniniai ir civiliniai leidimai. Šeima apsigyveno Mintaujoje, čia gimė trys vaikai. 1896 m. persikėlė į Revelį. 1902 m. J.Jablonskį nuteisė tremtin į Pskovą, su juo kartu išvyko vyriausias sūnus Konstantinas. K.Jablonskienė su kitais vaikais glaudėsi Žeimelyje pas brolį, gydytoją Adomą Sketerį. 1903–1904 m. Jablonskiai gyveno Šiauliuose, vertėsi atsitiktiniais darbais. Vėliau persikėlė į Vilnių, o 1906 m. – į Panevėžį. 1912 m. mokyt. Jonas Jablonskis įsidarbino , šiame mieste apsigyveno ir žmona su vaikais. 1914 m. mokytojas buvo iškeltas į Veližą (Vitebsko gubernija), o prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Jablonskiai atsidūrė Voroneže. Kartu su grįžtančiomis iš evakuacijos Lietuviškomis gimnazijomis 1918 m. atvyko į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje; tais pačiais metais persikėlė į Kauną. Gyvenimo pabaigoje sunki vyro liga privertė Jablonskius persikraustyti pas dukterį okulistę Oną Landsbergienę.

Konstancija Sketerytė-Jablonskienė buvo išsilavinusi moteris: skambino pianinu, mokėjo rusų, vokiečių, prancūzų ir, matyt, lenkų kalbas. Ji bendradarbiavo to meto uždraustoje lietuviškoje spaudoje – rašė vaizdelius į „Ūkininką“ ir „Varpą“. Tilžėje išleido rusų rašytojo Levo Tolstojaus apysakos „Kaukazo belaisvis“ vertimą, bene pirmoji vertė suomių rašytojo (suom. Pietari Päivärinta) kūrybą į lietuvių kalbą. Daug padėjo savo vyrui – perrašinėjo jo redaguotus tekstus.

Vaikai: Lietuvos teisės istorikas akademikas Konstantinas Jablonskis (1892–1960); okulistė Ona Jablonskytė-Landsbergienė (1894–1957); dailininkė (1896–1937); Lietuvos aviatorius majoras (1899–1963) bei žurnalistas ir diplomatas (1906–1941).

K.Jablonskienė mirė 1948 m., palaidota greta vyro senosiose Kauno miesto kapinėse. Vėliau palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.

Bibliografija

Pavargėlė. – [Tilžėje: Sp. pas Otto v. Mauderode, 1892], 36 p.
Kaukazo belaisvis. -– Vilniuje: [s.n., s.a.], 24 p.

Atminimo įamžinimas

Noreikoniuose, prie buvusios sodybvietės atidengtas Adomui, Konstancijai ir Laurynui Sketeriams skirtas ąžuolinis stogastulpis.

2009 m. Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje išleido knygą „Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima“ (sudarytoja Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė; redaktorė Nijolė Deveikienė).

Išnašos

Stogastulpis Adomui, Konstancijai ir Laurynui Sketeriams Nereikonių kaime // pasvalia.lt
Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima

Šaltiniai

Elvyra Usačiovaitė. Nauji Lietuvos kultūros istorijos šaltiniai 2018-04-21 iš Wayback Machine projekto.
Jono Jablonskio provaikaitės Eglės Griciuvienės pranešimas Marijampolėje
Arnoldas Piročkinas. Vertingas Jono Jablonskio šeimos istorijos tęsinys // mokslolietuva.lt

[1] Stogastulpis Adomui, Konstancijai ir Laurynui Sketeriams Nereikonių kaime // pasvalia.lt

[2] Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima