Pernu vaivadija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Pernu vaivadija (lenk. województwo parnawskie) – 1598-1660 m. gyvavęs Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė – Pernu.

Pernu vaivadija województwo parnawskie
← 1598 – 1621 →
Vaivadija LDK žemėlapyje 1654 m. (raudona)
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika
Provincija	Infliantai
Administracinis centras	Pernu
Vaivada	Pernu vaivada
Plotas	12 000 km²

Istorija

Pernu vaivadijos teritorija į Abiejų Tautų Respublikos sudėtį pateko po Livonijos ordino sutriuškinimo 1561 m. susikūrus Infliantų provincijai ir pasibaigus Livonijos karui. Vaivadiją 1598 m. įsteigė Abiejų Tautų Respublikos karalius Žygimantas Vaza.

Pernu vaivadija apėmė apie 12 000 km². Dėl nedidelio ploto į mažesnius administracinius vienetus – pavietus padalinta nebuvo.

Pernu vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Pernu vaivada ir Pernu kaštelionas, vaivadija į seimą rinkdavo du pasiuntinius, Lietuvos Tribunole ją atstovavo du deputatai.

Pernu vaivadija faktiškai nustojo egzistuoti jau 1621 m., kai kraštą užėmė Švedija. Pernu miestas buvo užimtas jau 1617 m. Formaliai Pernu vaivadija panaikinta po Olivos taikos 1660 m. Pernu vaivados pareigybė panaikinta po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m.

Vaivada

Pernu vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Pernu vaivada pagal rangą turėjo vieną žemiausių pasauliečių pozicijų.