Spyna

Spyna – įtaisas kam nors užrakinti. Spyna gali būti pakabinamoji ir įstatomoji. Pagal rakinimo mechanizmo konstrukciją skiriama paprastoji, plokštelinė ir šifruotoji spyna. Spyna užrakinama ir atrakinama raktu (arba kita priemone) stumdant rakinimo mechanizmo skląstį. Pakabinamosios spynos skląsčio galas užrakinant patenka į spynos apkabo išpjovą.

Pakabinamoji spyna

Kitos reikšmės – Spyna (reikšmės).

Paprastoji spyna veikia taip: skląstis, kurio padėtį fiksuoja slankiklis su spyruokle, pastumiamas sukamu raktu. Plokštelinės spynos skląstis turi keletą figūrinių plokštelių. Spyna rakinama, kai rakto galvutės iškyšos sutampa su plokštelių išpjovomis. Šitokia spyna už paprastąją patikimesnė. Cilindrinė spyna sudaryta iš sukiojamos cilindrinės šerdies su strypeliais. Tokie pat strypeliai yra ir korpuse. Raktu pastačius šerdies strypelius į tam tikrą padėtį, kuri atitinka korpuso strypelius (tai padaroma tik spynai tinkamu raktu), galima pasukti šerdį apie ašį ir pastumti skląstį.

Šifruotoji spyna turi ne tik įprastą rakinimo mechanizmą, bet ir papildomą įtaisą, padidinantį spynos patikimumą. Spyną galima rakinti raktu (arba keliais raktais paeiliui) arba be rakto (pvz., surenkant tam tikrą raidinį arba skaitmeninį kodą), rakinimo mechanizmą galima sujungti su laikrodžiu (spyna atsirakina tik tam tikru laiku), , valdyti iš tolo.

Istorija

Pirmosios medinės spynos darytos Egipte II tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Metalines spynas pradėta gaminti V–VI m. e. a. Pietų Europoje; pakabinamąsias spynas taip pat pirmieji pagamino romėnai. Manoma, jog Kijevo Rusios amatininkai XI–XII a. pradėjo daryti cilindrines spynas. Viduramžiais spynų gaminimu garsėjo Niurnbergo kalviai. Vadinamoji prancūziška spyna buvo sukonstruota 1640 m. Prancūzijoje; XVII–XVIII a. vis sudėtingesnės ir gražesnės spynos buvo konstruojamos Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV meistrų.

Lietuvoje raktai ir metalinės spynos vartojami nuo IX a., cilindrinės spynos – nuo XI–XII a., pakabinamosios (tarp jų ir arklių) – nuo XV–XVI a. XVI–XIX a. spynų gaminimu ypač garsėjo Vilniaus, Klaipėdos, Kretingos kalviai, kurių darytos spynos (šalia fabrikinių) buvo vartojamos iki XX a. 3–4 dešimtmečio. XIX a. pabaigoje Kaune spynos pradėtos gaminti fabrikiniu būdu.

Šaltiniai

1. Spyna. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 341 psl.

Vikiteka: Spyna – vaizdinė ir garsinė medžiaga