KalašaiKalašų moterysGyventojų skaičius 4 1 tūkst Populiacija šalyse Pakistanas Čitralio rajonas Kalba os Religijos kala

Kalašai
Kalašų moterys
Gyventojų skaičius	~4,1 tūkst.
Populiacija šalyse	Pakistanas (Čitralio rajonas)
Kalba (-os)
Religijos	kalašų religija, islamas
Giminingos etninės grupės	nuristaniečiai, kiti

Vikiteka:	Kalašai

Kalašai (Kaĺaśa) – indoiranėnų tauta, priklausanti grupei. Įsikūrusi šiaurės Pakistane, Chaiber Pachtunchvos provincijoje, kalnuotame Čitralio rajone. Kalba , priklausančia dardų kalbų grupei. Kultūriškai artimi Afganistane gyvenantiems nuristaniečiams ir yra vieni paskutinių Pakistano „pagonių“ (nepriėmę islamo ar budizmo). Kalašų kultūra laikoma unikalia ir artima Rigvedoje aprašytai indoarijų kultūrai.

Kalašų populiacija, kurią sudaro ~4000 žmonių, gyvena trijuose Hindukušo slėniuose Čitralio rajone: Mumurete, Rampure ir Biriu. Šie slėniai atsiveria į Kunaro upę, prie kurios žemiau įsikūręs Čitralio miestas. Kalašai tradiciškai verčiasi žemės ūkiu – augina kviečius, kukurūzus, vynuoges, vaismedžius, veisia ožkas, karves, arklius, avis. Dabar daugiausia pajamų teikia turizmas.

Kalašų tradicinė religija yra politeistinė, artima senajai indoarijų religijai. Tiesa, dabar apie pusė kailašų jau yra priėmę islamą (izmailitai), bet yra išsaugoję daug senųjų papročių. Tarp garbinamų dievybių yra dangaus dievas Imr’o (nuo *Yama Rājan), griausmų dievas Waræn, Werín (nuo *Varendra). Kultūrinio didvyrio vaidmenį atlieka Baḷimaín (atėjūnas raitelis). Piktoji būtybė yra šuns pavidalo Jeṣṭan, į kurį dievai (Dewalók) mėto akmenis. Viduriniojo pasaulio valdovas yra Munjem Malik, turtų dievas – Mahandéo. Namus globojanti dievybė yra Jéṣṭak. Taip pat tikima vietų dvasiomis Peri ir Varōti. Kailašų apeigas (ožkos aukojimą) tradiciškai atlikdavo žyniai, vadinami ištikavan, tačiau dabar šis paprotys išnykęs, tačiau tebėra svarbus šamanų (dehar) vaidmuo. Aprašoma seniau buvus įvairius altorėlius dievams. Labai svarbi skirtis tarp tyros ir netyros – moterys po mėnesinių, po laidotuvių, grįžimo iš „aplinkinio pasaulio“ atliekamos apvalymo apeigos. Kaip apeiginis gėrimas, skirtas Varendrai, geriamas vynas.

Manoma, kad kalašai atsikėlė į Čitralio slėnį iš Vidurinės Azijos ~II a. pr. m. e. Patys kalašai neretai save sieja su Aleksandro Makedoniečio kariauna ir laiko save graikų ainiais. Nuo XVIII a. kalašai buvo pavaldūs musulmoniškai . Jie palaikė gerus santykius su musulmonais čitraliais ir išsaugojo savo kultūrą nuo islamo įtakos. Tuo tarpu kitapus Hindukušo, , gyvenantys nuristaniečiai XIX a. prievartos būdu atversti islaman. Dabar kalašai yra saugomi Pakistano, tačiau Talibano grupuotės kelia pavojų paskutiniams Pakistano „pagonims“.

Kalašų senolės
Kalašų mergaitė
Kalašų vyras
Pavasario šventė
Kalašų kultūros centras Mumureto slėnyje
Biriu slėnis
Kalašų merginos

Šaltiniai

2013 Census Report of CIADP/AVDP/KPDN. (2013). Local Census Organization, Statistics Division, community based initiatives .
Michael Witzel (2004). „Kalash Religion (extract from 'The Ṛgvedic Religious System and its Central Asian and Hindukush Antecedents')“ (PDF). In: A. Griffiths; J. E. M. Houben (eds.). The Vedas: Texts, Language and Ritual. Groningen: Forsten. pp. 581–636.
Michael Wood, In the Footsteps of Alexander the Great: A Journey from Greece to Asia, p. 8, University of California Press.

[1] 2013 Census Report of CIADP/AVDP/KPDN. (2013). Local Census Organization, Statistics Division, community based initiatives .

[2] Michael Witzel (2004). „Kalash Religion (extract from 'The Ṛgvedic Religious System and its Central Asian and Hindukush Antecedents')“ (PDF). In: A. Griffiths; J. E. M. Houben (eds.). The Vedas: Texts, Language and Ritual. Groningen: Forsten. pp. 581–636.

[3] Michael Wood, In the Footsteps of Alexander the Great: A Journey from Greece to Asia, p. 8, University of California Press.