Dorpato vaivadija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Dorpato vaivadija (lenk. województwo dorpackie) – 1598–1660 m. gyvavęs Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė – Dorpatas.

Dorpato vaivadija województwo dorpackie
← 1598 – 1621 →
Vaivadija LDK žemėlapyje 1654 m. (raudona)
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika
Provincija	Infliantai
Administracinis centras	Dorpatas
Vaivada	Dorpato vaivada
Plotas	9 000 km²

Istorija

Dorpato vaivadijos teritorija į Abiejų Tautų Respublikos sudėtį pateko po Livonijos ordino sutriuškinimo 1561 m. susikūrus Infliantų provincijai ir pasibaigus Livonijos karui.

Dorpato vaivadija apėmė apie 9000 km². Dėl nedidelio ploto į mažesnius administracinius vienetus – pavietus padalinta nebuvo.

Dorpato vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Dorpato vaivada ir Dorpato kaštelionas, vaivadija į seimą rinkdavo du pasiuntinius, Lietuvos Tribunole ją atstovavo du deputatai.

Dorpato vaivadija faktiškai nustojo egzistuoti jau 1621 m., kai kraštą užėmė Švedija, bet formaliai buvo panaikinta po Olivos taikos 1660 m. Dorpato vaivados pareigybė buvo panaikinta po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m.

Vaivada

Pagrindinis straipsnis – Dorpato vaivada.

Dorpato vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Dorpato vaivada pagal rangą turėjo vieną žemiausių pasauliečių pozicijų.