Vakarų Makedonijos periferija gr Περιφέρεια Δυτικής Μακεδονίας periferija Šiaurės Graikijoje kurios centras yra Kozanė T

Vakarų Makedonijos periferija (gr. Περιφέρεια Δυτικής Μακεδονίας) – periferija Šiaurės Graikijoje, kurios centras yra Kozanė. Tai – viena iš naujųjų Graikijos periferijų, suformuota 1987 m. iš didesnio Makedonijos administracinio regiono.

Vakarų Makedonijos periferija
Περιφέρεια Δυτικής Μακεδονίας

Valstybė

Graikija

Administracinis centras

Kozanė

Nomai

Kozanė

Įkūrimo data

Senovės Makedonija-808 m. pr. m. e.
Makedonijos regionas-1913
1987

Vadovas

Georgios Dakis

Gyventojų

303 857

Plotas

9 451 km²

Tankumas

32 žm./km²

Tinklalapis

www.westernmacedonia.gr

Geografija

Ribos

Periferija yra šiaurės vakarų Graikijos dalyje, ribojasi:

šiaurės rytuose – su Albanijos Korčės apskritimi,
šiaurėje – su buvusios Jugoslavijos Makedonijos respublikos Bitolos savivaldybe,
rytuose – su Centrinės Makedonijos periferija,
pietuose – su Tesalijos periferija,
pietvakariuose – su Epyro periferija.

Tai vienintelė Graikijos periferija, neturinti jūros pakrantės.

Demografija

Periferijos teritorija yra 9 451 km² (7,2% valstybės teritorijos), jos gyventojų skaičius 2001 m. – 303 857 žmonės (2,9% valstybės gyventojų), tad Vakarų Makedonijos periferija yra mažo gyventojų tankio kraštas (32 žm./km², kai valstybės vidutinis tankis yra 79,7 žm./km²). Pagrindinė to priežastis – periferijos kalnuotumas, nes 82% periferijos teritorijos yra kalnuotos ir pusiau kalnuotos vietovės.
Dauguma gyventojų (56%) gyvena kaimo vietovėse.

Periferijos sostinėje Kozanėje gyvena 47 451 žmogus. Kiti svarbūs periferijos miestai yra Ptolemaida (32 775 gyv.), Grevena (16 704 gyv.), Florina (14 318 gyv.) ir Kastorija (13 959 gyv.).

Dabar periferijos gyventojų etninė sudėtis yra mišri – dauguma graikai, likę 12% – . Graikai daugiausia gyvena Florinoje, Kastorijoje ir . Kitos tautinės mažumos yra aromanai ir .

Ekonomika

Periferijoje yra vienas išvystytas pramoninis rajonas Florinoje, antras kuriamas Kozanėje. Dėl išvystytos kalnakasybos, kailių ir odų bei elektros energijos gamybos (70% valstybės elektros energijos pagaminama Vakarų Makedonijoje) periferijoje svarbus antrinis ūkio sektorius. Regione išvystyti gavybos ir apdirbimo sektoriai, tačiau jame stinga intelektinės gamybos – regione tiriamoji veikla sudaro tik 3,5% viso valstybės mokslinių ir projektavimo darbų.

Vakarų Makedonija garsėja marmuru, šafranu (Kroko miestas netoli Kozanės), vaisiais, vietiniais vynais (Kozanė), kailiais (Kastorija, ir ), amatais.

Periferiją iš vakarų į rytus kerta 2009 m. baigtas tiesti automobilių kelias via Egnatia. Jį statmenai kerta į pietus einantys dar du keliai. Šie stambūs keliai labai pagerino susisiekimą periferijoje ir panaikino tradicinę periferijos izoliaciją, sukeltą krašto kalnuotumo. O krašto geležinkelių tinklas yra nepakankamas,
Periferija turi du oro uostus (Kozanės ir Kastorijos), tačiau šie gali aptarnauti tik mažus keleivinius lėktuvus.

Paskutiniais metais periferijoje vystomas žiemos turizmas. Krašte yra du slidinėjimo centrai – Viglos Florinoje ir Vasilicos Grevenoje. Trečias centras Velvente Kozanės nome.

Nomai ir demai

Tiltas per *Polyfytos* tvenkinį Aliakmono upėje Kozanės nome.

Neoklasikiniai namai *Sakoulevas* upės krante (Florina).

Didžiausi nomų miestai, kurių gyventojų skaičius pagal 2001 m. gyventojų surašymą viršijo 1 tūkst.:

	Nomas	Nomo centras	Plotas (km²)	Gyventojų skaičius
			2 291	32 567
1				16 421
2	Deskati			4 931
3	Irakleotes			2 418
4	Ventzio			2 364
5	Chasija			2,114
6	Theodoros Ziakas			1 723
7	Kosmas o Aitolos			1 243
8	Gorgiani			1 049
		Kastorija	1 720	53 584
1	Kastorija			17 038
2				10 146
3				6 199
4				4 100
5	Makednas			3 398
6	Ion Dragoumis			3 333
7	Agioi Anargyroi			2 690
8	Nestorio			1 533
9	Vitsi			1 436
10	Akrites			1,013
	Kozanės nomas	Kozanė	3 516	153 959
1	Kozanė			49 812
2				36,393
3				9 512
4				7 481
5				6 589
6				6 320
7	Neapoli			4 745
8	Mouriki			4 744
9	Askio			4 530
10	Tsotyli			3 780
11	Aiani			3 746
12	Velventos			3 549
13	Vermio			3 303
14	Dimitrios Ypsilantis			2 861
15	Kamvounia			2 076
16	Livadero			1 597
17				1 595
		Florina	1 924	54 109
1	Florina			17 500
2	Amyntaio			8 468
3	Meliti			6 909
4	Perasma			5 392
5	Filotas			4 442
6	Kato Kleines			3 787
7	Aetos			3 394
8	Prespes			1 781
9	Lechovo			1 183
Viso	Vakarų Makedonijos periferija	Kozanė	9 451	303 857

Šaltiniai

Vikiteka: Vakarų Makedonijos periferija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Π.Δ. 51/87 “Καθορισμός των Περιφερειών της Χώρας για το σχεδιασμό κ.λ.π. της Περιφερειακής Ανάπτυξης” (Determination of the Peripheries of the Country for the planning etc. of the development of the peripheries, Efimeris tis Kyverniseos ΦΕΚ A 26/06.03.1987
Roudometof, Victor (2002). Collective Memory, National Identity, and Ethnic Conflict: Greece, Bulgaria, and the Macedonian Question. Greenwood Publishing Group. pp. 124. .
Usage des langues minoritaires dans les départements de Florina et d’Aridea (Macédoine); Riki Van Boeschoten
2001 census

[1] Π.Δ. 51/87 “Καθορισμός των Περιφερειών της Χώρας για το σχεδιασμό κ.λ.π. της Περιφερειακής Ανάπτυξης” (Determination of the Peripheries of the Country for the planning etc. of the development of the peripheries, Efimeris tis Kyverniseos ΦΕΚ A 26/06.03.1987

[3] Roudometof, Victor (2002). Collective Memory, National Identity, and Ethnic Conflict: Greece, Bulgaria, and the Macedonian Question. Greenwood Publishing Group. pp. 124. .

[4] Usage des langues minoritaires dans les départements de Florina et d’Aridea (Macédoine); Riki Van Boeschoten

[5] 2001 census