Lager

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Lageras dažniau sakomas kaip Lageris (arba apatinės fermentacijos alus) yra lengvo skonio alus, fermentuojamas žemoje temperatūroje lėto poveikio alaus mielėmis bei brandinamas (laikomas) tam tikrą laiką vėsiai. Lageris yra vienas iš trijų pasaulyje egzistuojančių alaus tipų, šio tipo alus yra populiariausias pasaulyje. Labiausiai paplitę yra šviesieji lagerai (pale lager).

Lagero rūšių skonis gali įvairuoti nuo salsvo iki kartaus, spalva – nuo skaidrios gelsvos iki juodos. Dauguma lagero rūšių yra šviesios spalvos, turi daug angliarūgštės, vidutiniškai arba stipriai jaučiamas apynių skonis, 3-5 % alkoholio tūrio.

Istorija

XIX a. Bavarijos aludariai išvirtą alų tam tikrą laiką laikydavo vėsiai, kad jis subręstų. Šitokį alų jie vadino Lagerbier (vokiškai lagern reiškia saugoti). Šitokia praktika palaipsniui vystėsi keletą šimtmečių, susidarė alaus mielių rūšis, gyvenanti ir vykdanti fermentaciją žemoje temperatūroje. Šios rūšies mielės nusėda į indo apačią (iš čia apibūdinimas apatinės fermentacijos alus).

1820-1830 m. Miuncheno (Bavarija) alaus daryklos „Spaten“ savininkų sūnus Gabriel Sedlmayr keliavo po Europą, siekdamas patobulinti savo alaus gamybos žinias. Sugrįžęs į Miuncheną, įgytas žinias jis panaudojo kurdamas stabilesnio skonio lagero gamybos būdą. Tų laikų lageras skyrėsi nuo šiuolaikinio šviesiojo alaus; kadangi Miuncheno apylinkių vanduo yra kietas, alus buvo tamsios spalvos.

Naujas pagerinto lagero receptas sparčiai plito Europoje. 1840-1841 m. Sedlmayro draugas Anton Dreher, naudodamasis naujuoju receptu, pagerino Vienoje gamintą alų. Kadangi Vienoje vanduo buvo minkštesnis, buvo galima naudoti švelnesnį salyklą, alus buvo gintarinės - rausvos spalvos.

1842 m. bavaras aludaris Čekijos Pilzeno mieste naująjį lagero receptą išbandė su vietiniu salyklu ir vietiniu (ypač minkštu) vandeniu. Išvirtas alus buvo labai šviesios, auksinės spalvos. Ši nauja alaus rūšis, žinoma kaip pilzenas (Pilsener, Pilsner, sutrumpintai Pils), susilaukė didžiulio pasisekimo ir sparčiai pradėjo plisti po Europą.

Gamyba

Lager tipo mielės (Saccharomyces pastorianus ar Saccharomyces carlsbergensis) fermentuoja misą žemoje temperatūroje, ir nusėda indo apačioje.

Pirminė fermentacija paprastai vyksta 7-12 °C temperatūroje, ją seka ilga antrinė fermentacija 0-4 °C temperatūroje. Šios antrosios fazės (dėl kurios šio tipo alus ir vadinamas lager, nes „saugomas“ šaltai) metu alus tampa skaidrus, o skonis – švelnus, šaltyje susidaro esteriai ir kiti šalutiniai produktai, lemiantys „gaivesnį“ ir „švaresnį“ skonį. Kartu aluje susidaro angliarūgštė.

Aukštos kokybės alūs brandinami žemoje temperatūroje ilgą laiką (iki kelių mėnesių). Šiuolaikinėmis technologijomis gaminamos žemesnės kokybės pigesnio alaus rūšys brandinamos žymiai trumpiau, vos 1-3 savaites.

Rūšys

• Šviesusis lager (Pale lager) – šiam tipui priklauso Lietuvos didžiųjų daryklų gaminamos šviesiojo alaus rūšys
  • Pilsner
  • Dortmunder Export
  • Helles
  • (itin švelnaus prieskonio) ir (gaminamas Japonijoje, dar švelnesnis už amerikietiškąjį)
• Bock
• Dunkel (tamsusis Lager tipo alus)
• Märzen ir Oktoberfest
• Schwarzbier (juodasis alus)
• Baltijos porteris – centrinės ir rytų Europos šalyse verdamas alus, skoniu panašus į porterį, tačiau gaminamas ne viršutinės fermentacijos (kaip porteris), o apatinės fermentacijos būdu