Bonapartai (pranc. Bonaparte, it. Buonaparte) – italų bajorų giminė, 1804–1815 m. valdžiusi daugelį Europos šalių.
Istorija
Imperatoriškoji Bonapartų dinastija įkurta 1804 m. Napoleono I.
Iš Bonapartų atšakos, XVI a. apsigyvenusios Korsikoje, kilo:
- Napoleonas I – 1804–1814 m. ir 1815 m.
- Napoleonas III – 1852–1870 m.
:
:
- (1784–1860 m.) – 1807–1813 m., Napoleono I brolis, 1812 m. karo su Rusija ir 1815 m. Vaterlo mūšio dalyvis, nuo 1850 m. Prancūzijos maršalas, nuo 1852 m. Senato pirmininkas
Kiti Bonapartai:
- (1775–1840 m.), Napoleono I brolis, Penkių šimtų tarybos pirmininkas, dalyvis, 1799 m. vidaus reikalų ministras, 1800 m. pasiuntinys Ispanijoje. Vėliau susipyko su Napoleonu I, 1807 m. atsisakė siūlomo Portugalijos sosto.
- (1777–1820 m.), Napoleono I sesuo, 1805–1814 m. Lukos ir Piombino kunigaikštienė, 1809–1814 m. Toskanos didžioji hercogienė.
- (1780–1825 m.), Napoleono I sesuo, 1806–1814 m. Guastaljos hercogienė, 1814 m. lydėjo Napoleoną I į Elbą.
- , Napoleono I sesuo
- , Napoleono I sūnus
Šaltiniai
- Bonapartai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Nuorodos
- Bonapartų genealogija 2004-12-08 iš Wayback Machine projekto.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris