Bonapartai

Bonapartai (pranc. Bonaparte, it. Buonaparte) – italų bajorų giminė, 1804–1815 m. valdžiusi daugelį Europos šalių.

Istorija

Imperatoriškoji Bonapartų dinastija įkurta 1804 m. Napoleono I.

Iš Bonapartų atšakos, XVI a. apsigyvenusios Korsikoje, kilo:

Prancūzijos imperatoriai:

• Napoleonas I – 1804–1814 m. ir 1815 m.
• Napoleonas III – 1852–1870 m.

:

•  – 1806–1810 m., Napoleono I brolis, Napoleono III tėvas
•  – 1810 m., Liudviko I sūnus

Neapolio karaliai:

•  – 1806–1808 m., Napoleono I brolis, 1808–1813 m. Ispanijos karalius
• Joachimas – 1808–1815 m.

:

• (1784–1860 m.) – 1807–1813 m., Napoleono I brolis, 1812 m. karo su Rusija ir 1815 m. Vaterlo mūšio dalyvis, nuo 1850 m. Prancūzijos maršalas, nuo 1852 m. Senato pirmininkas

Ispanijos karalius:

•  – 1808–1815 m.

Kiti Bonapartai:

• (1775–1840 m.), Napoleono I brolis, Penkių šimtų tarybos pirmininkas, dalyvis, 1799 m. vidaus reikalų ministras, 1800 m. pasiuntinys Ispanijoje. Vėliau susipyko su Napoleonu I, 1807 m. atsisakė siūlomo Portugalijos sosto.
• (1777–1820 m.), Napoleono I sesuo, 1805–1814 m. Lukos ir Piombino kunigaikštienė, 1809–1814 m. Toskanos didžioji hercogienė.
• (1780–1825 m.), Napoleono I sesuo, 1806–1814 m. Guastaljos hercogienė, 1814 m. lydėjo Napoleoną I į Elbą.
• , Napoleono I sesuo
• , Napoleono I sūnus

Šaltiniai

1. Bonapartai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003

Nuorodos

Vikiteka: Bonapartai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Bonapartų genealogija 2004-12-08 iš Wayback Machine projekto.