55 15 15 š pl 24 46 14 r ilg 55 254269 š pl 24 770689 r ilg 55 254269 24 770689 Ukmergės Antano Smetonos gimnazijaUkmerg

55°15′15″š. pl. 24°46′14″r. ilg. / 55.254269°š. pl. 24.770689°r. ilg. / 55.254269; 24.770689

Ukmergės Antano Smetonos gimnazija
Ukmergės Antano Smetonos gimnazija herbas

Adresas	J. Basanavičiaus g. 7, Ukmergė
Direktorius(-ė)
Mokinių skaičius	418
Įkūrimo data	1918 m.
Uždarymo data
Išleista laidų	100
Pedagogų skaičius	43

Ukmergės Antano Smetonos gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Ukmergėje, J. Basanavičiaus g. 7, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas 190341625. Steigėjas Ukmergės rajono savivaldybės taryba.

Pavadinimų kaita

1938 m. spalio 15 d. Ukmergės valstybinė Antano Smetonos gimnazija
1940 m. birželio 24 d. Ukmergės Jono Biliūno valstybinė gimnazija
1940 m. spalio 1 d. Ukmergės I vidurinė mokykla
1941 m. liepos 26 d. Ukmergės gimnazija
1945 m. Ukmergės II mergaičių gimnazija
1949 m. Ukmergės II mergaičių vidurinė mokykla
1953 m. Ukmergės 2-oji vidurinė mokykla
1969 m. rugsėjo 1 d. Ukmergės Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus vidurinė mokykla
1989 m. rugsėjo 1 d. Ukmergės antroji vidurinė mokykla
1991 m. lapkričio 13 d. Ukmergės A. Smetonos vidurinė mokykla
1998 m. balandžio 15 d. Ukmergės Antano Smetonos vidurinė mokykla
2001 m. rugsėjo 1 d. Ukmergės Antano Smetonos gimnazija

Istorija

Ukmergės gimnaziją įkūrė „Saulės“ draugija, o jos organizatoriumi, pirmuoju direktoriumi buvo advokatas, būsimasis miesto burmistras Boleslovas Dirmantas. Gimnazija perėmė buvusias 4 klasių miesto mokyklos patalpas ir 1918 m. balandžio 7 d. pradėjo darbą. Pradžioje ji turėjo 3 klases su 97 moksleiviais (83 berniukais ir 14 mergaičių). 1919 m. liepos 1 d. Ukmergės „Saulės“ gimnazija perėjo švietimo ministerijos žinion ir iki 1938 m. vadinta Ukmergės valstybine gimnazija.

Tarpukaryje, nepriklausomybės laikotarpiu iki sovietų invazijos, gimnazijos klasių skaičius išaugo 6 kartus – nuo 3 iki 18, moksleivių padaugėjo nuo 97 iki 635. Daugiausia moksleivių buvo iš apskrities ūkininkų tarpo. Be lietuvių, čia mokėsi ir vietiniai rusai, žydai, vokiečiai. Gimnazija pritraukdavo moksleivių ir iš gretimų apskričių. Tarp pedagogų beveik pusė turėjo aukštąjį išsilavinimą. Gimnazijos mokytojų būta žymių Lietuvos pedagogų: 1919-1926 metais jos direktoriumi dirbo leksikografas Jonas Baronas, braižybą ir piešimą dėstė dailininkas Eugenijus Kulvietis. 1922-1923 mokslo metais lietuvių literatūrą dėstė rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, kiekvieną trečiadienį atvažiuodamas iš Kauno į Ukmergę ir atgal. Daugėjant moksleivių gimnazijoje tapo ankšta, todėl 1932 m. buvo išnuomotos patalpos vadinamajame Meškų name Vytauto g. Kai moksleiviai nebetilpo abiejuose pastatuose, 1937 m. pradėta naujojo gimnazijos pastato – dabartinės Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos statyba. Šio objekto statybai, pagal geriausius to meto architektūros reikalavimus, architektas Feliksas Bielinskis parengė specialų projektą, nes mokykla turėjo būti reprezentacinė. Gimnazijos statybą globojo pats prezidentas Antanas Smetona. Rūmų statybą vykdė rangovai J. Šeizonas, A. Gurvyčius ir kt.

Gimnazijos sienos buvo raudonų molinių, degtų plytų. Klasėse sudėtos parketinės grindys, rūbinėje, valgykloje, sporto salėje – lentų. Vestibiuliuose įrengti ornamentais išpuošti fontanėliai, išlikę iki šiol. Jų autorius – žymus skulptorius Bernardas Bučas. Gimnazijos interjerą dekoravo bareljefais. Antrojo aukšto vestibiulis buvo papuoštas bareljefu, vaizduojančiu prezidentą A. Smetoną tarp mokinių. 1938 m. užbaigus rūmų statybą, iš Kauno baldų dirbtuvių įsigytas mokyklinis inventorius.

1938 m. rugsėjo 1 d. gimnazija pradėjo darbą. Atidarymo iškilmėse dalyvavo A. Smetona, tuometinis švietimo ministras Juozas Tonkūnas ir kiti svečiai. Visa mokyklos užklasinė veikla buvo nukreipta moksleivių auklėjimui. Buvo siekiama, kad kiekvienas mokykloje vykstantis renginys būtų aukšto meninio lygio.

Nuo 1952 m. veikė chemikų ir geografų būreliai. Gimnazijoje buvo choras, tautinių šokių ratelis, literatų, jaunųjų matematikų ir kiti įvairaus pobūdžio būreliai. Veikė dramos sekcija, kuri statė veikaliukus ir rodė juos ne tik mokyklos renginių metu, bet ir plačiai miesto visuomenei. Gimnazistų tautinių šokių kolektyvas visada buvo minimas rajono ir respublikos prizininkų tarpe. Į užklasinę veiklą buvo įtraukiami visi gimnazistai, net kiekviena klasė leisdavo savo sienlaikraščius. Nuo 1953 m. mokykla turėjo bandomąjį mokomąjį sklypą. Jame gimnazistai buvo mokomi stebėti augalus, žinias pritaikydavo praktikoje – dirbdami sklype.

1998 m. rugsėjo 1 d. Antano Smetonos vidurinėje mokykloje pradėjo mokytis 4 pirmosios gimnazijos klasės: humanitarinė, socialinių mokslų, tiksliųjų mokslų ir gamtos mokslų pakraipų. 2001 m. rugsėjo 1 d. Antano Smetonos vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas ir mokykla pavadinta Ukmergės Antano Smetonos gimnazija.

Direktoriai

1919–1926 m. Jonas Baronas
1938–1940 m. Jonas Švoba
1940–1941 m. Romas Grikonis
1941–1944 m. Pranas Naujokaitis
nuo 1944 m. Vladas Butkus, Rapolas Šaltenis, Albina Pilvelytė, Antanas Kairys, Viktorija Nemeikaitė-Rudminienė, Marija Nedzinskaitė-Krivickienė
1954–1963 m. Leopoldas Jankūnas
1965–1977 m. Vladas Amankavičius
1977–2007 m. Liucija Dzigienė
nuo 2007 m.

Žymūs mokytojai

Eugenijus Kulvietis, dailininkas
Juozas Tumas-Vaižgantas, rašytojas

Žymūs mokiniai

Šaltiniai

Gimnazija – ne tik mokslo, bet ir kultūros židinys gzeme.lt 2021-01-24 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Mokyklos svetainė 2007-06-30 iš Wayback Machine projekto.

[gzeme-1] Gimnazija – ne tik mokslo, bet ir kultūros židinys gzeme.lt 2021-01-24 iš Wayback Machine projekto.