56 05 š pl 23 58 r ilg 56 09 š pl 23 97 r ilg 56 09 23 97 Linkuvos valsčiusLaikotarpis 1861 1950 m Apytikrė valsčiaus vi

56°05′š. pl. 23°58′r. ilg. / 56.09°š. pl. 23.97°r. ilg. / 56.09; 23.97

Linkuvos valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Linkuva

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Panevėžio apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Šiaulių apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Šiaulių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šiaulių apskritis (1944–1945) Joniškio apskritis (1945–1950)

Linkuvos valsčius (rus. Линковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Linkuva.

Istorija

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.1863 m. sukilimo metu valsčiaus valdybą užpuolė ir nusiaubė P. Bagdonavičiaus būrys. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Linkuvos rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5493	624 kiemai	7 seniūnijos	95
1923 m.	234	9089	1863
1932 m.	220	9000		10 seniūnijos
1949-01-01 ((išsamiau))	218			10 apylinkių

Vadovai

Antanas Janauskas, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Blėkoniai	Blekonių seniūnija	Blėkonių apylinkė
Dvariūkai	Dvariukų seniūnija	-
Gaižūnai	Gaižūnų seniūnija	Gaižūnų apylinkė
Gedžiūnai	-	Gedžiūnų apylinkė
Gudžiūnai	Gudžiūnų seniūnija	Gudžiūnų apylinkė
Guostagalis	Guostogalio seniūnija	Guostagalio apylinkė
Linkuva	Linkuvos seniūnija	Linkuvos apylinkė
Lumbeliai	-	Lumbelių apylinkė
	Mašnių seniūnija	-
Megučioniai	Megučionių seniūnija	Megučionių apylinkė
Miciškiai	-	Miciškių apylinkė
Plunkiai	Plunkių seniūnija	-
Veselkiškiai	Veselkiškių seniūnija	Veselkiškių apylinkė
Iš viso:	10 seniūnijų	10 apylinkių

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 9089 žmonės:

Lietuviai - 90,45% (8221);
Žydai - 6,88% (625);
Latviai - 1,85% (168);
Lenkai - 0,21% (19);
Rusai - 0,14% (13);
Vokiečiai - 0,14% (13);
Kiti - 0,33% (30).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
~1810		, bajoras, Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio tėvas	1857
1841		Povilas Bagdonavičius, 1863 m. sukilimo veikėjas	1863
1879	Sprakšiai	Juozas Kraucevičius, karininkas	1964
1883	Sprakšiai	Jonas Kraucevičius, karininkas	1964
1885	Titoniai	Baltrus Atkočiūnas, karininkas, gydytojas	1974
1895	Plikeliai	Eduardas Jatulis, diplomatas	1956
1900	Puodžiūnai	Jonas Bučas, ekonomistas	1973
1903	Oniūnai	Juozas Dauparas, agronomas	1970
1904	Gudžiūnai	Juozas Kaškelis, ekonomistas	1986
1912	Ruponiai	Alfonsas Motiejūnas, tapytojas	1979
1927	Gaižūnai	Aldona Gaigalaitė, istorikė
1928	Rimkūnai	Raimundas Arnas Dineika, architektas	2006
1928	Gaižūnai	Nijolė Gaigalaitė, skulptorė
1933	Gaižūnai	Algirdas Gaigalas, geologas	2009

Šaltiniai

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 695 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 707 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 24
1923 m. surašymo duomenys

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 695 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 707 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 24

[9] 1923 m. surašymo duomenys