Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Britų Vakarų Afrika (angl. British West Africa) – D. Britanijos kolonijų Vakarų Afrikoje grupė, 1821–1850 ir 1866–1888 m. sudariusi D. Britanijos administracinį vienetą, o kitais laikotarpiais – tiesiog geografinis pavadinimas. D. Britanija šias kolonijas kolonizavo maždaug 1780–1960 m.

Istorinė jurisdikcija

Britų Vakarų Afrika (kitaip dar Britų Vakarų Afrikos nausėdijos (angl. British West African Settlements) 1821–1850 ir 1866–1888 m. sudarė atskirą administracinį vienetą, kurį valdė vyriausiasis gubernatorius, rezidavęs Siera Leonės sostinėje Fritaune.

Šiame regione kolonijos buvo steigiamos daugiausia kaip parama Karališkojo karo laivyno Vakarų Afrikos eskadrai, ne dėl noro plėstis ar išgauti ekonominę naudą. Pakrantės kaimuose laivynui buvo statomos anglių stotys ir sandėliai. Juose atsirasdavo darbo vietiniams gyventojams, tad tokiuose kaimuose imdavo gausėti gyventojų, ir einant laikui išaugdavo į miestus.

Britų Vakarų Afriką sudarė ne tik Siera Leonė, bet ir Gambija, Britų Aukso krantas (šiuolaikinė Gana). Nigerija nebuvo D. Britanijos kolonija, tačiau D. Britanijai priklausė vadinamoji Lagoso teritorija.