55 55 16 22 š pl 23 19 41 13 r ilg 55 9211722 š pl 23 3280917 r ilg 55 9211722 23 3280917 Žydų kapinių memorialinis pami

55°55′16.22″ š. pl. 23°19′41.13″ r. ilg. / 55.9211722°š. pl. 23.3280917°r. ilg. / 55.9211722; 23.3280917

Šiaulių žydų kapinės – vienas iš Šiaulių miesto rajonų tarp Kaukazo, Kompelio ir Rėkyvos bei Dionizo Poškos gatvių.

Istorija

Įvairūs istoriniai šaltiniai tvirtina, kad žydai Šiauliuose gyveno jau Jogailaičių valdymo laikotarpiu. XV–XVI šimtmetyje atskiros žydų šeimos čia gyveno globojamos Šiaulių katalikų parapijos bažnyčios klebonų. Oficialią privilegiją žydams apsigyventi Šiauliuose 1681 m. suteikė karalius Jonas Sobieskis, o jo sūnus karalaitis 1701 m. balandžio 30 d. davė leidimą Šiaulių žydams pastatyti sinagogą (maldos namus) ir įsigyti žemės sklypą kapinėms įrengti. Iki tol žydai mirusius laidodavo Kelmės, Žagarės, Lygumų ir Šiaulėnų kapinėse, kur žydų bendruomenės įsikūrė anksčiau negu Šiauliuose. 1909 m. žydai sudarė beveik 56 % visų Šiaulių miesto gyventojų.

Nuo kapinių pabaigos atsiveriantis slėnis ir Pakartuvių - Šiaulių miesto pietrytinės dalies rajonas

Žydų kapinės užėmė gana didelį plotą. Kapinės buvo aptvertos akmenine 0,5 metro storio ir beveik 2 metrų aukščio tvora, kurios dalis nuo Kaukazo gyvenamojo rajono pusės dar išliko. Įvažiavimas į kapines buvo iš Žalgirio (buvusios Skerdyklos) gatvės pro gražius vartus, turinčius žydiškos architektūros elementų. Netoli vartų stovėjo kapinių prižiūrėtojo ir laidojimo biuro pastatas bei nedidelis namelis, skirtas ritualiniam mirusiųjų paruošimui laidoti.

Žydų kapinės pradėtos sistemingai naikinti iškart, pasibaigus Antrajam pasauliniams karui, nors to nedarė net vokiečiai, iš pradžių greta žydkapių įrengę getą, o vėliau sunaikinę ir Šiaulių žydų bendruomenę. Slapčia, iš pradžių nedideliu mastu, o vėliau intensyviai buvo beveik nugriauta tvora statomų individualių namų pamatams, daužomi ir vagiami antkapiai.

Atidarius miesto kapines Donelaičio gatvėje, žydų kapinės buvo uždarytos ir galutinai sunaikintos. Antkapiai buldozeriais sustumti į krūvas ir išvežti, geresni peršlifuoti kitiems antkapiams, prastesni – susmulkinti miesto dekoratyvinių tvorelių statybai. Iš jų likučių statytos tvorelės ir bordiūrai Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare prie Didždvario gimnazijos, Aušros tako šlaitų sutvirtinimui.

Sustumiant antkapius, buvo sunaikinti kapinių želdiniai, vėliau nugriauti kapinių vartai, visi pastatai, jų vietoje prie Žalgirio gatvės pastatytas vaikų lopšelis – darželis, o pačių kapinių teritorija paversta ganykla.

Pasityčiojimui prieš likviduojant kapines buvo paskelbta, kad norintieji gali perkelti artimųjų palaikus į amžino poilsio vietą, esančią Donelaičio gatvėje. Donelaičio kapinėse žydams buvo skirtas nedidelis kapinių kvartalas. Tačiau nužudytieji Kužiuose, Sutkūnuose ir kitose vietose to pasiūlymo įgyvendinti jau negalėjo, o kelios dešimtys šiauliškių žydų, likusių gyvų po nacių genocido, kai kuriuos palaikus perkelti dar spėjo, nors žydų tikyba iš viso draudžia perkelti mirusiųjų palaikus.

Šiaulių žydų kapinės, nepertraukiamai funkcionavusios beveik 300 metų, pergyvenusios daug sukilimų ir karų buvo sunaikintos taikos metu, kai tiek daug kalbėta apie laisvę ir tautų draugystę. Kartu buvo sunaikinta nacionalinė istorinė atmintis, Šiaulių žydų istorijos dalis. Simboliška, kad Šiaulių žydų kapinių likvidavimo laikas beveik sutapo su Jurgaičių piliakalnio – Kryžių kalno nusiaubimu. Šios dvi istorinės vietos tapo „buldozerinės kultūros epochos“ aukomis.

Šiandien kapinių vietoje plyti ganykla, o kai kur ir sąvartynai.

Nuorodos

Vikiteka: Šiaulių žydų kapinės – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šiaulių žydų bendruomenė 2008-04-13 iš Wayback Machine projekto.