Javiečių valstybės

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Javiečių valstybės - javiečių tautos suskurtos valstybės dab. Indonezijoje, Javos salos centrinėje ir rytinėje dalyje. Pirmosios valstybės susiformavo VII a.

Malajų salyno regionai Java
Šalis	Indonezija
Tautos	javiečiai
Valstybės	, Šailendra, Mataramas, Kediris ir kt.
Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, , Minangkabau, Bengkulu, Brunėjus, , , Molukai, Filipinai batakai, dajakai, papuasai

Hinduistinis laikotarpis

Pirmoji javiečių valstybė buvo centrinėje Javoje, įkurta VII a viduryje. VIII a Kedu lygumoje radosi Šailendrų valstybė, valdoma valdovų, tituluojamų devaradža, kuri savo klestėjimo laikais VIII a pabaigoje valdė rytinę Javą, Balį, Lomboką ir netgi įkalino Čenlos (Kambodžos pirmtakės) princą, vėliau tapusį Khmerų imperijos įkūrėju. Būdami uolūs budistai, Šailendros valdovai pastatė daug budistinių paminklų, tarp jų ir Borobudūrą.

Nuo 735 Javoje egzistavo ir priešiška Sandžajų dinastijos valstybė Mataramas. Skirtingai nei budistai Šailendros, Sandžajai buvo hinduistai. IX a viduryje Mataramas dinastiniais ryšiais susisiejęs su šailendromis, įgijo jos teritorijas, užvaldydamas visą Centrinę ir Rytų Javą. Sandžajai pastatė Prambanano šventyklų kompleksą. 928 m išsiveržus Merapi ugnikalniui, sostinė buvo perkelta į rytus. Tuo metu Matarame sandžajų dinastiją pakeitė isjana dinastija, ir valstybė pervardinta . Isjanai valdė iki pat 1006 metų, kol Sumatros valstybė Šrividžaja nesunaikino sostinės, laikinai užimdama Javą.

Paskutiniojo Medango valdovo Dharmavangsa giminaitis buvo princas Airlangga, gimęs Balyje. Dalį gyvenimo praleidęs džiunglėse, 1019 m jis suvienijo dalį Rytų Javos (netoli dabartinės Surabajos, įkurdamas valstybę. Vėliau prie jos prijungė Balį ir Centrinę Javą, tokiu būdu atkurdamas senąsias Medango teritorijas. 1045 m jis padalijo Kahuripaną į dvi dalis - ir , atiduodamas jas savo sūnums. XII a pradžioje Jonggala buvo prijungta prie Kediri.

Kediri valstybės laikai buvo Javos kultūros klestėjimo laikotarpis. Didžiausias Javos priešas Šrividžaja buvo nusilpninta Čolų invazijos, todėl iš esmės Kediri galėjo kontroliuoti salyno prekybą, kurdama kolonijas ir taip padėdama pagrindus vėlesniai Madžapadhito imperijai. Suklestėjo literatūra.

1222 m vienos Kediri provincijos Tumapelio valdytojas Ken Arok sumušė Kediri valdovo Kertadžaja kariuomenę ir sunaikino Kediri. Įkurta valstybė, o Kediri tapo jos vasalu. Ši valstybė išgyveno iki 1292, kol ją sunaikino Kedirio sukilimas, o vėliau - Mongolų laivynas.

Pasinaudodamas suirute Ken Arok palikuonis Vidžaja įkūrė Madžapadhito valstybę, kuri pirmoji Malajų salyno istorijoje suvienijo didžiają dalį salyno, tapdama precedentu dabartinei Indonezijai. Ši valstybė egzistavo 1293-1500 m.

Islamo laikotarpis