55 19 š pl 23 12 r ilg 55 31 š pl 23 20 r ilg 55 31 23 20 Girkalnio valsčiusLaikotarpis 1745 1950 m Apytikrė valsčiaus v

55°19′š. pl. 23°12′r. ilg. / 55.31°š. pl. 23.20°r. ilg. / 55.31; 23.20

Girkalnio valsčius
Laikotarpis: 1745 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Girkalnis

Lietuva
	Raseinių apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Raseinių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Raseinių apskritis (1944–1950)

Girkalnio valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Girkalnis.

Istorija

Valsčius minimas nuo 1745 m., jis priklausė Žemaičių vyskupijai. Vėliau panaikintas, atkurtas po I pasaulinio karo. Galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Ariogalos rajonui (6 apylinkės) ir Raseinių rajonui (5 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923 m.	305	8641	1646		106 gyvenvietės
1932 m.	248	9345		21 seniūnija
1949-01-01 ((išsamiau))	285			11 apylinkių

Vadovai

, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Akmeniškiai	Akmeniškių seniūnija	Akmeniškių apylinkė
Didžiuliai	-	Didžiulių apylinkė
Eglynė	Eglynės seniūnija	-
Girkalnis	Girkalnio seniūnija	Girkalnio apylinkė
Griaužai	Graužų seniūnija	Griaužų apylinkė
Juodaičiai	Juodaičių seniūnija	Juodaičių apylinkė
Juodkėnai	Juodkėnų seniūnija	Juodkėnų apylinkė
Liucinava	Licinavos seniūnija	-
Mankūnai	Mankūnų seniūnija	-
Mikaičiai I	-	Mikaičių apylinkė
Pabebirvys	Pabebirvio seniūnija	-
Peldžiūnai	Peldžiūnų seniūnija	-
Plaušiniai	Plaušinių seniūnija	-
Pociūnai	Pociūnų seniūnija	-
Pramedžiava	Pramedžiuvos seniūnija	-
Raitininkai	Raitininkų apylinkė
Ražaitėliai	Ražaitėlių seniūnija	Ražaitėlių apylinkė
Skapiškiai	Skapiškių seniūnija	-
Surmantai	Surmantų seniūnija	Surmantų apylinkė
Šeimyniškiai	Šeimyniškių seniūnija	Šeimyniškių apylinkė
Šilininkai	Šilininkų seniūnija	-
Šilvai	Šilvų seniūnija	-
Verėduvaitė	Verėduvaitės seniūnija	-
Žvirgždžiai	Žvirgždžių seniūnija	-
Iš viso:	21 seniūnija	11 apylinkių

Gyvenvietės

Apie 1940 m. valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

miesteliai: Girkalnis, Juodaičiai
kaimai: Akmeniškiai, Antanava (Antaniškis), Aušgirys, Cigelnė (Beržynai), Dabašinskai (Dabušiai), Daugirdėnai, Dautartai, Didžiuliai, Dobiliai, Dvareliškiai, Eglynė, Gaižauskiškė (Gaižiškė), Girkalnis, Graužai, Griciai, Griniškė, Juodaičiai, Juodkėnai, Kadagynė, Karalinava (Mišiūnai II), Kejenai, Kemzūriškė, Keryvai, Kiečiai (Valatkiškiai), Knibioniai, Kurpiškė, Liepynai, Lygumai (Lotyniškė), Lucinava (Ringiai), Mankūnai, Medekšų k. (Pagiriai), Mikaičiai, Mikalava (Mykolaičiai), Mišiūnai I, Mituva (Trakai), Mutrungis, Naukaimis, Pabebirvys, Pagausantys, Pagriaužis, Pakalniškiai, Pakerupis, Pamituvys, Pašventupys, Peldžiūnai, Peledinė, Plaušiniai, Plingiai, Pociūnai, Poškiškė, Pramedžiava, Pušynė, Raitininkai, Raščiai, Raščiukai, Ražaičiai, Ražaitėliai, Rievai, Rizgiai, Rumšiai, Rusiškiai, Skapiškiai, Skardinė, Skirai, Skireliai, Surmantai, Šeimyniškiai, Šikšniai, Šilininkai, Šilvai, Trakučiai, Užringis, Užšaltuonis, Užvengerskiai (Vengriai), Verėduva, Verėduvaitė, Viliošiai, Vibarai, Volai, Zagraužis (Užgriaužis), Želmenai, Žvirgždžiai
viensėdžiai: Aleksandrava (Aleksandraičiai), Bežtai, Daugutiškė, Danieliškė, Dirdiškė, Maldachava (Grigiškė), Matvė, Padaugupys, Paleiškonys, Pašarpelkis, Petkūniškė, Šermukšnytė
dvarai: Bakaičiai, Biliūnai, Buciūnai, Daugirdava (Daugirdėnai), Gailiūnai, Grumkaimis, Kosčiušava (Valatkiškiai), Kurpiškė, Paliesius (Pagiriai), Zapijuvka (Paupiai)

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1914	Kejėnai	Juozas Enčeris, politinis kalinys ir tremtinys, Sąjūdžio dalyvis	2006
1938	Keryvai	Česlovas Kalenda, filosofas

Šaltiniai

Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 648 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 654–655 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 109
Girkalnio valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 58 psl.

[1] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[2] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.

[3] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 648 psl.

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 654–655 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 109

[7] Girkalnio valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 58 psl.