Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Akvitanijos karalystė (pranc. Royaume d'Aquitaine) − istorinė valstybė, su pertraukomis egzistavusi VI-IX a. Atskirais laikotarpiais vadinta Akvitanijos kunigaikštyste. Didžiąją dalį istorijos valstybės teritorijos užėmė pietvakarinę Prancūziją.

Royaume d'Aquitaine
Akvitanijos karalystė

Frankų valstybės sub-karalystė (629-688, 781-877)

←

629 – 888

→

Karalystė apie 714 m. (geltona)

Sostinė

Tulūza (iki 781 m.)

Valdymo forma

monarchija

Akvitanijos karalius

629-632

Charibertas II

884-888

Karolis III Storasis

Era

Viduramžiai

Iš pradžių sudarė dalį Merovingų frankų valstybės, VII a. II pusėje tapo nepriklausoma. Vėliau tapo viena Karolingų valdų. Po 843 m. formaliai priskirta Vakarų frankų karalystei.

Raida

Būsimosios Akvitanijos kunigaikštystės teritorijose egzistavo Romos provincija Akvitanijos Galija, kuri vėliau buvo padalinta į tris smulkesnes provincijas: Pirmąją, Antrąją ir Trečiąją Akvitaniją. V a. regioną nukariavo Vestgotų karalystė, o 506 m. jį užėmė Chlodvigo Frankų valstybė. Sporadiški bandymai atskirti Akvitanijos kunigaikštystę kaip atskirą feodalinę teritoriją buvo 555-560 (kuomet čia valdė Chlotero I sūnus Chramas) ir 583-592, tačiau abiem atvejais jie buvo nesėkmingi.

Tikrasis Akvitanijos valstybės įkūrimas siejamas su 629 m., kuomet Merovingų karalius atskyrė pietines savo karalystės valdas sūnui , kuris ir tapo pirmuoju Akvitanijos karaliumi. Jo sostine tapo Tulūza, bet jis taip pat valdė visą Gaskonę (romėnų Trečiąją Akvitaniją). Nors šio įkurta Merovingų dinastinė linija greitai nunyko, Akvitanijoje valdę kunigaikščiai stiprino nepriklausomybę, ir kuomet Frankų valstybėje į valdžią atėjo Karolingai, jų siuzereniteto nepripažino. Galutinė nepriklausomybė pasiekta valdant (688–735). Tiesa, valstybei nuolat grasino tiek frankai iš šiaurės, tiek Kalifatas iš pietų.

768 m. nužudžius Akvitanijos kunigaikštį Vaiferį, Frankų karalius Karolis Didysis nukariavo Akvitaniją. Jos sostinė Tulūza atiduota valdyti Tulūzos grafams, ir iš jos išsivystė galinga . Likusi Akvitanija paversta karalyste, o jos karaliumi tapo Karolio mažametis sūnus . Kuomet šis 814 m. tapo Frankų imperatoriumi, Akvitanijoje paskyrė savo sūnų . Akvitanijos karalystė išbuvo Karolingų valdų sudėtyje iki 888 m. 877 m. metais jos karaliui Liudvikui tapus Vakarų frankų karaliumi, Akvitanijos karaliaus titulas tapo tik pavadinimu. Paskutinis juo titulavosi Karolis III Storasis.

Karalystės tradicijas pratęsė 852 m. Puatjė grafų giminės įkurta Akvitanijos kunigaikštystė. Vienas iš jos kunigaikščiu, 888 m. save titulavo Akvitanijos karaliumi, tačiau po jo mirties 892 m. titulas nebenaudotas.

Karaliai ir kunigaikščiai

Merovingai
- (629–632)
- (632)
Vietos kunigaikščiai (lot. Aquitaniae princeps)
- (632–660)
- (660–670)
- (670–676)
- (688–735)
- (735–748)
- (748–767);
- (767–769)
- (768–781)
Karolingai
- (781-817)
- (817–838)
- (838-864), pretendentas
- Karolis II Plikagalvis (838–855)
- (855–866)
- Liudvikas II Mikčius (866-879)
- Karlomanas II (879-882)
- Karolis III Storasis (882-888)