Uždegimas lot inflammatio inflamacija sudėtinga organizmo reakcija į žalingo agento veikimą dėl kurio pasireiškia audini

Uždegimas (lot. inflammatio), inflamacija – sudėtinga organizmo reakcija į žalingo agento veikimą, dėl kurio pasireiškia audinių ir kraujagyslių funkciniai bei struktūriniai pakitimai.

Uždegimą sukelia egzogeninės ir endogeninės priežastys.

Egzogeninės priežastys - biologiniai (t. y., įvairūs virusai, bakterijos, kiti parazitai), mechaniniai (), cheminiai, terminiai (nušalimas, nudegimas) ir spinduliniai (nudegimas nuo saulės spindulių) veiksniai.
Endogeninės priežastys - trombozė, audinių nekrozė, didesnis kraujo išsiliejimas ir kt. Atsiradus uždegimui išryškėja tam tikri požymiai: , , temperatūros pakilimas, skausmas, organų funkcijos sutrikimas.

Uždegimas praeina, kai visiškai atsistato audinių anatominės ir fiziologinės savybės, t. y., organizmas grįžta į normalią būklę. Gali susidaryti , rodantis, kad audiniai anatomiškai atsistatė tik iš dalies. Kartais uždegimo vietoje žūsta audiniai, dėl ko gali labai sumažėti organizmo prisitaikomumas. Jei pažeidžiamas gyvybei svarbus organas, tada organizmas nebepristaiko prie naujų sąlygų ir miršta.

Pagrindiniai uždegimai

Apendicitas (lot. appendicitis) - kirmėlinės ataugos uždegimas
Plaučių uždegimas (lot. pneumonia),
Rinitas – nosies ertmės gleivinės uždegimas,
– tonzilių uždegimas,
(abscesus),
Pleuritas (pleuritis),
Miokarditas (myocarditis),
Nefritas (nephritis),
Bronchitas (bronchitis),
Laringitas (laryngitis),
Perikarditas (pericarditis),

ir kt.

Šaltiniai

Rimgaudas Kazakevičius. Uždegimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 465 psl.

[1] Rimgaudas Kazakevičius. Uždegimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 465 psl.