Musninkai

Apie kaimą Prienų rajone žr. Musninkai (Prienai).

Musninkai
Musninkų kūdra
Musninkai
54°56′53″š. pl. 24°50′31″r. ilg. / 54.948°š. pl. 24.842°r. ilg. / 54.948; 24.842 (Musninkai)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Širvintų rajono savivaldybė
Seniūnija	Musninkų seniūnija
Gyventojų (2021)	366
Vikiteka	Musninkai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Mùsninkai Kilmininkas: Mùsninkų Naudininkas: Mùsninkams Galininkas: Mùsninkus Įnagininkas: Mùsninkais Vietininkas: Mùsninkuose
Istoriniai pavadinimai	rus. Мусники

Musninkai – miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, 13 km į pietvakarius nuo Širvintų. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1861 m.), koplytėlė ir varpinė, veikia Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija (joje 1988 m. įkurtas muziejus), vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka (įsteigta 1937 m.), vokiečių karių kapai, paštas (LT-19017).

Paminklas arkangelui Mykolui

Koplyčia prie kelio į Čiobiškį

Etimologija

Miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis: jam vardą davė pietiniu pakraščiu tekanti Musės upė (dešinysis Neries intakas).

Istorija

Miestelis I pasaulinio karo metu (dail. Heim // Bildbeilage zur Zeitung der 10. Armee. Nr. 90, 1.12.1917)

1422 m. Musninkai priklausė Kristinui Astikui. Tuo metu ir vėliau Musninkų vardu apylinkėje buvo keli dvarai. Juos valdė Musnickiai, Misevičiai, Giedraičiai ir kiti, didumą – Astikų-Radvilų linijos didikai. Iki 1522 m. pastatyta bažnyčia, ji nuo 1554 m. iki XVII a. antro dešimtmečio vidurio priklausė evangelikams reformatams, 1856 m. pastatyta mūrinė. Bažnyčioje XVII-XIX a. su pertraukomis veikė vargonininkų ir būgnininkų grupė Musninkų kantoriai.

Po Astikų iki XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios valdė Radvilos. 1561 m. Ldk Žygimantas Augustas leido Jeronimui Seniavskiui, kurio žmona buvo Ežbieta Radvilaitė, kurti miestą, rengti turgus, laikyti smukles. 1777 m. įkurta parapinė mokykla. 1785 m. ir 1812 m. Musninkai degė. Per 1830–1831 m. sukilimą čia kūrėsi A. Milošo ir P. Bilevičiaus sukilėlių būriai. XIX a. Musninkai buvo Vilniaus apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus bei seniūnijos centras.

1905 m. gruodžio mėn. gyventojai nušalino rusišką valsčiaus valdybą. 1918 m., pasitraukus Vokietijos pajėgoms, Musninkus užėmė bolševikai, o 1919 m. – Lenkijos kariuomenė.1920 m. lapkričio 19-20 d. ties Musninkais vyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktinės dalinių kovos.

1941 m. rugsėjo 5 d. vokiečių okupacinės valdžios įsakymu Pivonijos šile prie Ukmergės nužudyta apie 180 Musninkų valsčiaus žydų. 1944 m. liepos mėn. Musninkų valsčiuje Jonas Misiūnas (slap. Žalias velnias) ėmė telkti Lietuvos partizanus, jie du kartus užėmė miestelį ir išlaisvino suimtuosius. Nuo 1945 m. Musninkų apylinkėse kovojo Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 1-jo bataliono Lietuvos partizanai. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietinė valdžia uždarė į lagerius arba ištrėmė daugiau kaip 40 gyventojų.

1949–1992 m. „Naujojo gyvenimo“, „Svajonės“ ir Musninkų kolūkio centrinė gyvenvietė.2019 m. patvirtintas Musninkų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. 2-oji pusė – 1915 m.	Musninkų valsčiaus centras	Vilniaus apskritis
1919–1948 m.		Ukmergės apskritis
1948–1950 m.		Širvintų apskritis
1950–1962 m.	Musninkų apylinkės centras	Širvintų rajonas
1962–1965 m.		Ukmergės rajonas
1965–1995 m.		Širvintų rajonas
1995–	Musninkų seniūnijos centras	Širvintų rajono savivaldybė

Architektūra

Miestelis spindulinio plano. Svarbiausias pastatas – neogotikinė Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia, pašventinta 1865 m., kurioje yra vertingi mediniai neobarokiniai altoriai (XVIII a. pirmoji pusė – XIX a. pirmoji pusė), vitražas „Švč. Mergelės Marijos karūnavimas“ (1933 m.), paveikslas „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ (XIX a.), neobarokinė medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a. vid.).

Šventoriuje yra medinė dviejų tarpsnių varpinė, statyta 1868 m. su piramidiniu stogu, užsibaigiančiu aštuonkampiu bokšteliu ir ornamentuotu geležiniu kryžiumi (kryžius padarytas 1868 m.); mūrinė šventoriaus tvora su 14 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (1882 m.).

Karalienei Barborai Radvilaitei (1520–1551) atminti pastatyta baroko stiliaus mūrinė Barboros koplytėlė (XVIII a.). Pasakojama, kad Barboros koplytėlę pastatė pati Barbora Radvilaitė, stebuklingai išsigelbėjusi persikėlimo per patvinusią Musę metu. Išliko XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžioje Musninkų dvaro sodybos fragmentų – 2 svirnai, kluonas, dvaro rūmų rūsys, vandens malūno liekanos.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m.	1867 m.*	1897 m.^sur.	1902 m.	1923 m.^sur.	1942 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
202	307	449	460	556	415	451	302
1979 m.^sur.	1980 m.	1986 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
470	400	439	453	472	415	366	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Musninkų bažnyčios šventoriuje palaidotas Musninkuose miręs Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis (1873–1928).
• Progimnazijoje mokėsi rašytojas Ignas Šeinius (1889–1959).
• Musninkuose gimė archeologas, karybos istorikas ir žurnalistas Manvydas Vitkūnas (1977–).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 366 psl.
3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 205
4. Muśniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 814 psl. (lenk.)
5. Savivaldybė, 1930 m., Nr. 4. – 28-29 psl.
6. Algirdas Baltutis. Musninkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 616 psl.
7. Jurgita Rimkevičienė. Musninkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 616 psl.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Musninkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 45 psl.
12. Musninkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 158
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Literatūra

• Musninkai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 520 psl.
• Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. t. 2 kn. 2 / Algimantas Miškinis. – Vilnius, 2002. –
• Musninkai. Kernavė. Čiobiškis / Stanislovas Buchaveckas, , Povilas Krikščiūnas. – Vilnius: Versmė, 2005. – 1292 p.: iliustr. –

Nuorodos

• Monografija „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“

Aplinkinės gyvenvietės
	Liukonys – 15 mk Vindeikiai – 6 km		ŠIRVINTOS – 12 km Vileikiškiai – 5 km
	Čiobiškis – 13 km Lapelės – 7 km		Bartkuškis – 7 km Jauniūnai – 12 km
		Kernavė – 7 km