Zvenigorodas rus Звенигород miestas Rusijoje Maskvos srityje 30 km į vakarus nuo Maskvos prie Maskvos upės patenka į Odi

Zvenigorodas (rus. Звенигород) – miestas Rusijoje, Maskvos srityje, 30 km į vakarus nuo Maskvos, prie Maskvos upės, patenka į Odincovo miesto apygardą. Pro miestą eina Maskvos žiedinė automobilių magistralė, ateina priemiestinio geležinkelių tinklo atšaka. Siuvimo, maisto pramonė, muzikos instrumentų, kanceliarinių priemonių, žaislų, sportinio inventoriaus gamyba, turizmas (balneologinis kurortas, veikia sanatorijos, poilsio namai). Veikia istorijos, architektūros ir meno muziejus.

Zvenigorodas Звенигород

Miesto centras

Zvenigorodas 55°44′0″ š. pl. 36°51′0″ r. ilg. / 55.73333°š. pl. 36.85000°r. ilg. / 55.73333; 36.85000 (Zvenigorodas)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Maskvos sritis

Gyventojų (2019)	21 931
Plotas	48,1 km²
Tankumas (2019)	456 žm./km²
Altitudė	150 m

Vikiteka	Zvenigorodas

Kirčiavimas	Zveni̇̀gorodas

Architektūra

Zvenigorodas garsėja savo sakralinės architektūros paveldu: Švč. Dievo Motinos Užmigimo soboras kremliuje (1399 m., su XV a. freskomis, kurias, kaip manoma, nutapė Andrejus Rubliovas), Savos Storoževiečio vienuolynas su Švč. Dievo Motinos Gimimo soboru (1407 m.), Švč. Trejybės (1652 m.), Kristaus Atsimainymo (1693 m.) cerkvės vienuolyno komplekse, Kristaus Gimimo (1805–1823 m.), Aleksandro Neviškio (1902 m., atstatyta 1990 m.) cerkvės. Miestui būdingas stačiakampis išplanavimas. Išlikę buvusio kremliaus sampilai, XIX a. dvarininkų rūmai (žymiausi – Vvedenskojės rūmai).

Istorija

Zvenigorodas – vienas seniausių miestų. Tvirtovės čia būta jau XII a. antroje pusėje. Tradiciškai manoma, kad Zvenigorodo tvirtovę 1152 m. įkūrė Jurijus Dolgorukis. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą Zvenigorodas minimas 1336 m., 1339–1492 m. buvo dalinės , dažniausiai valdomos kurio nors iš Riurikaičių, sostinė. 1382 ir 1408 m. miestą nusiaubė totoriai. XV–XVI a. buvo dovanotas totoriams. 1618 m. Zvenigorodą užėmė Vladislovo Vazos vadovaujamos ATR pajėgos.

Vėliau Savos Storoževiečio vienuolynas buvo caro Aleksejaus Michailovičiaus užmiesčio rezidencija. 1781 m. Zvenigorodas gavo miesto teises, 1781–1929 m. buvo apskrities centras. XVIII a. pabaigoje–XIX a. įsteigta manufaktūrų, plėtota prekyba, XIX a. pagarsėjo muzikos instrumentų, daugiausia styginių, gamyba. Per II pasaulinį karą nacių Vokietijos kariuomenė 1941 m. lapkritį priartėjo prie Zvenigorodo, bet jo neužėmė.

Savos Storoževiečio vienuolynas
Buvę caro rūmai
Vvedenskojės rūmai
Švč. Dievo Motinos Užmigimo soboro freska
Buvusio kremliaus vieta

Šaltiniai

Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Zveni̇̀gorodas.
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 157–158
СССР. Административно-территориальное деление союзных республик на 1 января 1980 года / Сост. В. А. Дударев, Н. А. Евсеева. – М.: Известия, 1980. – 702 с. – С. 173.
Zvenigorod. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014

[1] Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Zveni̇̀gorodas.

[2] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 157–158

[3] СССР. Административно-территориальное деление союзных республик на 1 января 1980 года / Сост. В. А. Дударев, Н. А. Евсеева. – М.: Известия, 1980. – 702 с. – С. 173.

[4] Zvenigorod. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014