Zelvos mūšis

Zelvos mūšis
Targovicos konfederacija - 1792 m. Rusijos-ATR karas
3-iojo lietuvių pėstininkų pulko kareivis, 1792 m.
Data 1792 m. liepos 4–5 d. Vieta Zelva, brasta per Zelvos upę, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, (dab. Baltarusija) Rezultatas Rusijos pajėgų pergalė
Priešininkai
Abiejų Tautų Respublika	Rusijos imperija
Vadai
Mykolas Zabiela Juozapas Bieliakas	Borisas Melinas
Pajėgos
7 tūkst.	6,5 tūkst.
Aukos
22 žuvę, 44 belaisviai	2 žuvę, 14 sužeistų

Zelvos mūšis (lenk. Bitwa pod Zelwą, rus. Битва под Зельвой) – 1792 m. liepos 4–5 dienomis Zelvos miestelio apylinkėse, prie brastos per Zelvos upę (Abiejų Tautų Respublikaos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijos Gardino apskritis, dab. Baltarusijos Respublikos Gardino sritis) vykusios nedidelės kautynės tarp Mykolo Zabielos vadovaujamų Abiejų Tautų Respublikos ir Boriso Melino vadovaujamų Rusijos imperijos karinių dalinių; vienas 1792 m. Rusijos ir ATR karo (Targovicos konfederacijos) mūšių.

Po pralaimėjimo birželio 10 d. vykusiame Myriaus mūšyje Abiejų Tautų Respublikos lietuvių korpusas, vadovaujamas generolo leitenanto Mykolo Zabelos atsitraukė į vakarus. Liepos 4 dienos pavakare majoro Vedelšteto (Wedelstedt) vadovaujamas LDK pėstininkų būrys, kurį sudarė apie 1,2 tūkst. karių, vykdydamas žvalgybos užduotį, prie brastos per Zelos upę susidūrė su Rusijos armijos avangardu.

ATR karių uniformos 1792 m.

Po trumpo mūšio, LDK pėstininkai užėmė brastą ir įsitvirtino. Rusai iki pat sutemų kelis kartus nesėkmingai mėgino kontratakuoti. Nors susidarė palankus momentas pulti rusus, nes generolo Boriso Mellino vadovaujamas rusų dalinys nesitikėjo susidurti su didesnėmis ATR pajėgomis, neseno pralaimėjimo prie Myriaus veikiamas Lietuvos kariuomenės vadas M. Zabiela veikė gynybiškai, nesiuntė pastiprinimo ir įsakė Vedelštetui trauktis į pagrindines pozicijas.

Vakare, prasidėjus smarkiam lietui, Lietuvos kariuomenės vadas Mykolas Zabiela nusprendė įsirengti stovyklą netoli upės, manydamas, kad liūtis sulaikys rusus. Paryčiais, nepaisydami nepalankių oro sąlygų, rusai persigrupavo ir, lyjant lietui, forsavo Zelvos upę bei netikėtai įsiveržė į LDK stovyklą. Nepaisant galimybės kautis, Zabiela nusprendė trauktis. Lietuvos kariuomenės išvedimą pridengė generolo Juozapo Bieliako iniciatyva surengta kavalerijos kontrataka.

Apie 30 šaulių daliniui, sulaikusiam apie 400 kazokų puolimą vadovavęs, mūšio metu metu tik 23 metų sulaukęs kapitonas Juozapas Sulkovskis (lenk. Józef Sułkowski), vėliau tapęs Napoleono Bonaparto adjutantu, už narsą mūšyje buvo pakeltas į pulkininkus, taip pat buvo apdovanotas neseniai įsteigtu kryžiumi.

Šaltiniai

• (RU) Хронологический указатель военных действий русской армии и флота. Т.1, С-Пб, 1908 г. Военные действия в Великом Княжестве Литовском и Польше в 1792 году.
• (PL) Mała Encyklopedia Wojskowa, Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, Warszawa 1967, Wydanie I, Tom 2
• (PL) Wolański Adam, Wojna polsko-rosyjska 1792 r, t. 2, Kampanija litewska, Wielkopolska Księgarnia Nakładowa Karola Rzepeckiego, Poznań 1922.

Išnašos

1. Хронологический указатель военных действий русской армии и флота. Т.1, С-Пб, 1908 г.
2. Marian Brandys: Oficer największych nadziei. Warszawa: Wydawnictwo Iskry, 1964. OCLC 833299440, p. 59