Juozapas Bieliakas

Juozapas Bieliakas
Herbas "Bielak"
Gimė	1741 m. , Naugarduko pavietas
Mirė	1794 m. birželio 11 d. (~53 metai)
Tėvas	Osmanas Beliakas
Motina	Regina Rudnicka
Sutuoktinis (-ė)	Uršulė Los, Kunegunda Tugan-Barnovska
Veikla	Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis veikėjas, generolas majoras

Juozapas Bieliakas (lenk. Józef Bielak 1741 m. , Naugarduko pavietas – 1794 m. birželio 11 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis veikėjas, generolas majoras.

Biografija

Lietuvos totorius. 1756-1763 m. tarnavo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III kariuomenės pulke. 1756–1763 m. Austrijos pusėje dalyvavo Septynerių metų kare. 1763 m. už karinius nuopelnus karalius Augustas III dovanojo Košolų kaimą Bresto vaivadijoje. 1764-1794 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sargybos totorių Ketvirtojo pulko vadas. 1772 m. generolas majoras.

1769-1771 m. rėmė Baro konfederaciją – ginkluotą sąjungą prieš Abiejų Tautų Respublikos valdovą Stanislovą Augustą Poniatovskį ir Rusiją. 1772 m. perėjo į valdovo pusę. 1791-1792 m. vadovavo dar ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės korpusui, kovojančiam su Rusija. Jam sumaniai vadovaujant laimėti (1792 m. liepos 4-5 d.), praktiškai nepralaimėtas liko ir (1792 m. liepos 23 d.).

Su pulku perėjo į 1794 m. sukilėlių pusę. Sustojus širdžiai staiga mirė. Palaidotas Studziankos musulmonų kapinėse.

Šeima ir vaikai

Juozapas Bieliakas buvo vedęs du kartus ir po savimi paliko trylika vaikų. Nuo pirmos santuokos su Uršule Los turėjo vienintelį sūnų Ibrahimą, nuo antros santuokos su Kunegunda Tugan-Barnovska paliko dvylika vaikų: Samuilas (papulkininkis), Mustafa (rotmistras), Mechmedas (poručika), Osmanas (vėliavininkas), Suleimanas (poručikas), Bogdanas (žuvo 1831 metų sukilimo metu), Bekteras, Iliašas, Elžbieta, Ieva ir Felicijonas.

Šaltiniai

1. Tamara Bairašauskaitė. Juozapas Bieliakas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 169 psl.