Zauriadpraporščikas

Rusijos imperijos armijos laipsniai
Dabartinis laipsnis	Carinis laipsnis (1884–1917)
pulkininkas	pulkininkas
papulkininkis	papulkininkis
majoras	kapitonas
kapitonas	štabskapitonas
vyresnysis leitenantas	poručikas
leitenantas	paporučikis
jaunesnysis leitenantas	praporščikas
-	zauriadpraporščikas
-	papraporščikis
viršila
vyresnysis seržantas
	-
jefreitorius	jefreitorius
eilinis	eilinis

Zauriadpraporščikas (rus. зауряд-прапорщик) – puskarininkio, einančio karininko pareigas, karinis laipsnis Rusijos kariuomenėje 1891–1917 m.

Zauriadpraporščikai nešiojo papraporščikio antpečius (su išilgine trečdalio antpečio pločio juosta) su žvaigžde viršutiniame antpečio trečdalyje.

Laipsnis įvestas 1891 m. gegužės 25 d. įsakymu, kuris skelbė, kad karo metu stingant karininkų puskarininkiams gali būti suteiktas zauriadpraporščiko laipsnis, kuris leidžia užimti jaunesniųjų karininkų pareigas. Zauriadpraporščikais galėjo tapti šie puskarininkiai:

• aukštąjį ar turintys puskarininkiai iš 1 rango savanorių ir kt. analogiškų puskarininkių grupių.
• išsilavinimo cenzo nepasiekę liktiniai , vachmistrai ir .

Puskarininkius pakelti į zauriapraporščikus buvo leidžiama tik tuose daliniuose, kuriuose jie tarnauja. Iš atsargos pašaukti puskarininkiai galėdavo tapti zauriadpraporščikais tik po išlaikyto mėnesinio išbandymo laikotarpio.

Zauriadpraporščiko laipsnį dalinio vado siūlymu suteikdavo divizijos viršininkas ar tokias pat teises turintis vadas. Zauriadpraporščiko laipsnį atimti galėdavo tik teismas arba administracine tvarka – korpuso vadas. Atėmus laipsnį buvęs zauriadpraporščikas būdavo perkeliamas į kitą dalinį.

Išsilavinimo cenzą turintys zauriadpraporščikai už kovinius nuopelnus galėdavo būti pakeliami į praporščikus be egzamino, o už tolesnius nuopelnus – ir į aukštesnius karininkų laipsnius. Ypatingais atvejais, už ypatingus žygdarbius, imperatoriui leidus zauriadpraporščikus galėdavo pakelti išsyk į paporučikius (nepriklausomai nuo išsilavinimo).

zauriapraporščikai, tarp jų ir neištarnavę visos privalomos tarnybos trukmės, galėdavo pasirinkti šiuos variantus:

• išeiti į atsargą
• tęsti tarnybą:
  • stoti į (jei turi pakankamą išsilavinimą). Būdami junkeriais jie išlaikydavo zauriadpraporščiko laipsnį.
  • tarnauti feldfebelių pareigose kartu išlaikant zauriadpraporščiko laipsnį.

Pagal 1912 m. įsakymą zauriadpraporščikų laipsnį paliko:

• asmenims, atliekantiems tikrąją tarnybą feldfebelių pareigose.
• atsargoje esantiems asmenims, kol jie yra atsargoje ir gali būti pašaukti į tarnybą.

Zauriadpraporšiko laipsnis buvo panaikintas 1917 m.

1-ojo Nevos pėstininkų pulko zauriadpraporščiko antpetis

Nuorodos

• Зауряд-прапорщик