Zainiči korėjiečiai

Zainiči
Gyventojų skaičius	~633 000
Populiacija šalyse	Japonija
Kalba (-os)	korėjiečių, japonų

Zainiči (jap. 在日), arba Zainiči korėjiečiai – Japonijoje gyvenantys korėjiečiai. Zainiči korėjiečiai yra gausiausia tautinė mažuma Japonijoje. Terminas reiškia „nuolatos gyvenantis (Japonijoje)“, imtas naudoti pokario metu. Todėl būtina atkreipti dėmesį, jog Imperinės Japonijos laikais korėjiečiai Japonijoje neturėjo specifinio termino.

Zainiči paplitimas (prefektūrose)

Osaka	133 396
Tokijas	114 961
Hiogo	54 635
Aičis	41 598
Kanagava	34 838
Kiotas	33 027
Saitama	19 865
Fukuoka	19 478
Čiba	18 775
Hirosima	11 087

Pats terminas „Zainiči“ yra taikytinas visiems korėjiečiams, apsigyvenusiems ir nuolatos gyvenantiems Japonijoje nuo tarpukario bei jų palikuoniams. Dėl tos priežasties, priklausomai nuo situacijos, reikia vartoti patikslintus terminus. Kalbant apie Zainiči, kurie save sieja su Pietų Korėja, terminas yra 在日韓国人 (Zainichi Kankoku Jin). Atitinkamai siejantys save su Šiaurės Korėja, vadinami 在日朝鮮人 (Zainichi Chōsen Jin). Kaip apibendrinantis terminas abiejų šalių gyventojams gali būti naudojamas ir 在日外国人 (Zainichi Gaikoku Jin).

Istorija

Zainiči korėjiečių ištakos siekia XX a. pradžią, kada iš užimtos Korėjos (nuo 1910 m.) ėmė migruoti siekiantys didesnio uždarbio bei geresnio išsimokslinimo. Iki 1940 m. migracija į Japonijos salas buvo savanoriška, tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui migracija buvo forsuojama Japonijos valdžios, išnaudojant korėjiečius karo pramonės priverstiniuose darbuose. Po karo dauguma korėjiečių grįžo į Korėjos pusiasalį, o Japonijoje pasiliko apie 600 000 korėjiečių. Suirus Japonijos imperijai, buvusių okupuotų teritorijų gyventojai nebeturėjo teisinio statuso kaip imperijos piliečiai – „imperatoriaus vaikai“, todėl nuo 1947 m., kartu su Užsieniečių Registracijos Įstatymu, Japonijoje likę korėjiečiai buvo pradėti laikyti svetimšaliais.1950 m. birželio 25 d. – 1953 m. liepos 27 d. vykęs Korėjos karas galutinai padalino 1948 m. suskilusią ikiokupacinę Korėją į dvi naujas valstybes – Šiaurės ir Pietų Korėjas. Tokia situacija pavertė korėjiečius Japonijoje žmonėmis be pilietybės. Po santykių normalizavimo 1965 m., didelė dalis zainiči korėjiečių priėmė Pietų Korėjos pilietybę, nes iki tol nebuvo diplomatinių santykių tarp abiejų šalių. Dėl to, net jei zainiči korėjiečiai ir būtų pasirinkę Pietų Korėjos pilietybę, ji nebūtų pripažįstama. Tokia situacija yra dar šiuo metu su zainiči, kurie save tapatina su Šiaurės Korėja, nes diplomatiniai santykiai tarp Japonijos ir Šiaurės Korėjos nėra užmegzti.

Iki šių dienų Zainiči korėjiečių Japonijoje skaičius mažai pakito. Didžiausios bendruomenės susitelkusios miestuose, kur vysto smulkiuosius, dažniausiai šeimos, verslus.

Kultūra

Kimči iš Pekino kopūsto

Zainiči, kaip korėjiečių tautinė mažuma, savo etninį paveldą Japonijoje puoselėja keliais skirtingais būdais. Labiausiai pastebimas zainiči kultūros bruožas yra korėjiečių virtuvės propagavimas. Kimči – tradicinis korėjiečių patiekalas; tai ypatingu būdu marinuotos daržovės. Kimči yra populiarus patiekalas ne tik tarp zainiči, bet ir tarp japonų. Būtent kimči ilgai išliko kaip korėjietiškumo akivaizdus pavyzdys, tačiau dėl kultūrinės asimiliacijos šio patiekalo vartojimas nebėra siejamas išimtinai su zainiči.

Svarbi Japonijos popkultūros dalis yra pačinko (pachinko) žaidimų automatai. Nors tai yra itin populiaru visuose Japonijos gyventojų sluoksniuose, jų monopolija priklauso zainiči korėjiečiams, konkrečiau – Čongrejon organizacijai.

Visuomeninė struktūra

Terminas „Zainiči korėjiečiai“ apibrėžia visus etninius Korėjos pusiasalio gyventojus, persikėlusius į Japonijos salyną ir ten apsigyvenusius. Dėl tos priežasties būtina skirti korėjiečius, kurie save tapatina su Pietų arba su Šiaurės Korėja. Lengvesniam bendradarbiavimui ir bendravimui buvo sukurtos dvi organizacijos – Mindan ir Chongreyon (liet. Čongrejon) arba Chosen Soren (liet. Čosen Soren), atstovaujančios atitinkamai Pietų ir Šiaurės korėjiečių Japonijoje interesus. Tačiau dėl skirtingos atitinkamų valstybių politikos abi organizacijos taip pat propaguoja skirtingas vertybes. Tuo būdu Zainiči korėjiečiai, nors etniškumo prasme ir yra vienos kilmės, Japonijoje yra susiskirstę politiniu, ne tautiniu principu.

Mindan

Mindan organizacija (įsikūrimo data laikoma 1946 m.) vienija zainiči korėjiečius, kurie save tapatina su Pietų Korėja. Kadangi tai yra nevyriausybinė organizacija, įtaka politiniam šalies gyvenimui nėra aiški, tačiau svarbesnis yra socialinis aspektas. Mindan organizacijos prioritetai yra korėjiečių gerovės puoselėjimas, žmogaus teisių laikymosi priežiūra, Korėjų susivienijimo palaikymas, kultūrinio bei ekonominio vystymosi puoselėjimas, darnaus sugyvenimo su japonais akcentavimas. Mindan kuruoja keletą mažesnių organizacijų – Jaunimo, Moterų, Veteranų, Atletikos asociacijas ir Prekybos Rūmus.

Čongrejon

Šiaurės Korėjos finansuojama ir kuruojama nevyriausybinė organizacija Čongrejon iš esmės atstovauja tuos zainiči, kurie sieja save su Šiaurės Korėja. Organizacija, įkurta 1955 m. gegužės 25 d., yra laikoma pusiau slapta, kurios pagrindinis tikslas yra rinkti informaciją bei lėšas iš zainiči korėjiečių ir siųsti jas į Šiaurės Korėją. Kadangi Japonija ir Šiaurės Korėja nėra užmezgusios diplomatinių santykių, Čongrejon būstinė, esanti Tokijuje, tuo pačiu atlieka ir Šiaurės Korėjos faktinės ambasados funkciją.

Švietimas

Mindan ir Čongrejon organizacijos prižiūri zainiči mokyklų veiklą. Zainiči korėjiečiai gali laisvai pasirinkti, į kokias mokyklas vesti vaikus, tačiau valstybinės mokyklos nėra orientuotos į mažumos poreikius, tokius kaip korėjiečių kalbos mokymas, kiti specialūs mokomieji dalykai, susiję su kultūra, istorija, literatūra. Dėl to zainiči vaikai dažniausiai vedami į specialias zainiči mokyklas. Mokyklų išlaikymas priklauso nuo mokinių skaičiaus, nes mokslas jose yra mokamas. Finansiškai prisideda ir abi Korėjos, tačiau propagandos sumetimais didesnis palaikymas yra iš Šiaurės Korėjos Čongrejon mokykloms. Todėl absoliuti dauguma jų priklauso Čongrejon organizacijai – daugiau nei 120 mokyklų ir viena aukštoji mokykla. Jose mokomoji kalba yra griežtai korėjiečių ir dėl šios priežasties mokyklos neatitinka Japonijos įstatymų. Mokiniai, baigę daugumą Čongrejon priklausančių mokyklų, gauna atestatus, oficialiai nepripažįstamus Japonijoje. Mindan situacija paprastesnė – savo dispozicijoje organizacija turi žymiai mažiau mokyklų, tačiau dėl atitikimo įstatymų keliamiems reikalavimams, mokyklos yra legalios.

Pastaruoju metu Čongrejon mokyklos išgyvena nuosmukio laiką. Dėl daugumoje atvejų nepripažįstamo diplomo, dėl Šiaurės Korėjos blogo vardo Japonijoje dažniausiai pasirenkamas ne etniškumo puoselėjimas, o priimtinesnės sąlygos bei geresnės galimybės baigus mokyklą.

Esamos problemos

Natūralizuotų Zainiči skaičiaus kitimas

1957 m.	10 000
1962 m.	25 000
1967 m.	45 000
1972 m.	65 000
1977 m.	90 000
1982 m.	118 000
1987 m.	140 000
1992 m.	170 000
1997 m.	220 000
2002 m.	270 000

Didžiausios priešpriešos kyla dėl diskriminacijos bei daugumos socialinių garantijų ir pilietinių teisių nebuvimo. Tai sąlygoja Japonijos teisinė sistema, neleidžianti turėti dvigubos pilietybės. Tuo būdu zainiči korėjiečiai turi dvi alternatyvas – likti korėjiečiais su leidimu nuolatos gyventi šalyje arba priimti Japonijos pilietybę. Didžioji dauguma zainiči korėjiečių, ypač trečiosios kartos zainiči, vizualiai niekuo nesiskiria nuo aplinkinių. XX a. pr. buvo taikomas paprastas testas atskirti korėjiečius nuo japonų – ištarti pa, pi, pu, pe, po; tai korėjiečiams buvo sunku padaryti dėl kalbos skirtumų, tačiau XX a. 7 deš. šitas testas jau nebebuvo naudingas, kadangi didžioji dauguma zainiči korėjiečių jau puikiai kalbėjo japoniškai.

Kadangi vizualios skirtybės praktiškai nėra išskiriamos, priežastis nepriimti pilietybės dažniausiai galima aiškinti per identiteto prizmę. Zainiči bendruomenės dėl susiklosčiusių istorinių ir socialinių aplinkybių dažniausiai telkiasi miestuose, užima kvartalą arba dalį jo (pvz., Ikaino, Osakoje). Bendruomenės yra santykinai homogeniškos gyventojų etniškumo prasme, todėl santykiai tarp aplinkinių yra artimi. Priimant Japonijos pilietybę privaloma pasikeisti vardą bei pavardę į japoniškus atitikmenis. Procesas vadinamas sōshi-kaimei (jap. 創氏改名). Tarp zainiči korėjiečių pastebimas „trečiosios kartos“ fenomenas, kurio vertinimas priklauso nuo skirtingų autorių. Yra teigiančių, jog tai zainiči korėjiečiai, kurie nebekalba korėjietiškai, yra visiškai susitapatinę su japonų dauguma, tačiau atvirai demonstruoja korėjietiškumą. Kaip pavyzdys yra korėjietiško vardo turėjimas ir jo gerbimas (kadangi tai yra vienas iš esminių saviidentifikacijos kriterijų). Neketindami atsisakyti korėjietiško vardo, zainiči automatiškai save atriboja nuo Japonijos pilietybės priėmimo. Tačiau esama ir priešingų pavyzdžių. Zainiči korėjiečiai, būdami praktiškai asimiliuoti su japonų dauguma, renkasi natūralizaciją, nes tai galutinai panaikina dirbtinius apribojimus dėl mobilumo, įsidarbinimo bei socialinių garantijų. Ši pilietybės priėmimo tendencija yra vis didėjanti (žr. lentelę). Pagal esamas tendencijas galima teigti, jog stiprėjant asimiliacijai bei daugėjant natūralizacijos atvejų, zainiči etninė mažuma turėtų išnykti. Panašias tendencijas nurodė

Išnašos

1. 2008 m. statistika, http://stats-japan.com/t/kiji/11618
2. Lee, Kwang-kyu, Koreans overseas, Korean studies series No. 19. 2000, P. 24
3. Lie, J., Zainichi (Koreans in Japan) diasporic nationalism and postcolonial identity. Berkeley, 2008. P. 37
4. Lie, J., Zainichi (Koreans in Japan) diasporic nationalism and postcolonial identity. Berkeley, 2008. P. 18
5. Mindan principų sąrašas, http://www.mindan.org/eng/major/principles.php 2013-01-29 iš Wayback Machine projekto.
6. Kwang-kyu, Lee, Koreans overseas, Korean studies series No. 19. 2000. P. 56
7. Chosen Soren. 2012. Encyclopædia Britannica Online. Gauta iš http://www.britannica.com/EBchecked/topic/932546/Chosen-Soren. Nuoroda tikrinta 2012-05-19
8. http://www.chongryon.com/j/edu/index.html žiūrėta 2012 05 06
9. Lee, Kwang-kyu, Overseas koreans, Korean studies series no. 19. P. 57
10. 2006 m. statistika, http://japanfocus.org/data/NozaAppen3.pdf
11. Lie, J., Zainichi (Koreans in Japan) diasporic nationalism and postcolonial identity. Berkeley, 2008. P. 18
12. Kwang-kyu, Lee, Overseas Koreans. Korean studies series No. 19. Seoul 2000. P. 64