Yesterday

„Yesterday“
The Beatles singlas
iš albumo Help!
Išleistas	1965 m. rugpjūčio 6 d. (JK) 1965 m. rugsėjo 13 d. (JAV)
Formatas	7" plokštelė
Įrašytas	1965 m. birželio 14–17 d.
Žanras	Baroque pop ·
Trukmė	2:03
Įrašų kompanija	Capitol
Autorius	Lennon · McCartney
Prodiuseris	George Martin
The Beatles singlų chronologija
„“ (1965) — „“ (1970) „Yesterday“ (US-1965) — „Yesterday“ (UK-1976) „“ / „“ (1965) — „“ (UK-1976)

„Yesterday“ (liet. „vakar“) – popmuzikos daina, kurią 1965 m. įrašė britų grupė „The Beatles“ savo albume „Help!“. Pagal Gineso rekordų knygą, „Yesterday“ turi daugiau vadinamųjų „koverių“ (kitų atlikėjų savaip atliekamų versijų) negu bet kuri kita iki šiol parašyta daina. Ji ir šiandien išlieka populiari tarp 3000 įrašytų versijų, o viskas prasidėjo nuo to, kai vos po trijų mėnesių nuo albumo „Help“ išleidimo ji užkariavo Jungtinės Karalystės top 10. „BMI (Broadcast Music, Incorporated)“ tvirtina, kad vien per XX amžių ji buvo atlikta daugiau nei 7 milijonus kartų, ir tikriausiai dėl to yra laikoma visų laikų daugiausia kartų atlikta daina.

„Yesterday“ yra melancholiškos akustinės baladės, kalbančios apie išsiskyrimą, tipo. Tai buvo pirmas oficialus „The Beatles“ įrašas, kuris pasikliovė tik vieno grupės nario atlikimu: Polui Makartniui akomponavo tik styginių kvartetas. Galutinis įrašas taip stipriai skyrėsi nuo kitų grupės darbų, kad kiti trys nariai uždraudė išleisti šios dainos singlą Jungtinėje Karalystėje. Nors įvardyta kaip Džono Lenono/P. Makartnio, kaip ir visos Bitlų dainos, kurios buvo parašytos vieno iš jųdviejų, šią dainą parašė vien tik Makartnis.

Kilmė

Kaip teigia grupės „The Beatles“ ir P. Makartnio biografai, P. Makartnis dainos melodiją susapnavo savo merginos Džeinės Ašer (Jane Asher) namuose. Tik prabudęs jis nuskubėjo prie pianino ir įrašė melodiją į juostelę, kad nepamirštų.

P. Makartnis manė, kad jo pasąmonė dainos melodiją nuo kažko nuplagijavo. Apie mėnesį laiko jis klausinėjo kitų muzikantų, ar jie niekad anksčiau negirdėjo šios melodijos. Galiausiai P. Makartnis nusprendė, kad dainą gali laikyti savo nuosavybe. Kad įsitikintų, jog melodijos iš nieko nepavogė, P. Makartnis parašė jai tinkančius žodžius. Iš pradžių dainą pavadino „Scrambled Eggs“ (liet. „Plakta kiaušinienė“).

P. Makartnis tvirtino, kad jis parašė dainą „Yesterday“ tuo metu, kai 1964 m. kartu su grupe „The Beatles“ keliavo į Prancūziją, tačiau daina nebuvo įrašyta iki 1965 m. vasaros. Per tą laiką grupė išleido du albumus: „Beatles for Sale“ (liet. „Bitlų išpardavimas“) ir „A Hard Day's Night“ (liet. „Sunkios dienos naktis“), tačiau juose dainos neįrašė. Nors P. Makartnis niekad neatskleidė, tačiau tokio ilgo delsimo priežastis galėjo būti nesutarimai tarp jo ir Džordžo Martino dėl dainos reikalavimų arba tai, kad dainos nemėgo kiti grupės dainininkai.

Įrašinėjimas

Daina „Yesterday“ buvo įrašyta „“ studijoje 1965 m. birželio mėn. Grupė „The Beatles“ bandė dainą įrašinėti pritariant įvairiems muzikos instrumentams, tokiems kaip būgnai ar vargonai, tačiau buvo nuspręsta, kad gros tik P. Makartnis , pritariant styginių kvartetui.[

1965 m. birželio mėnesį buvo sukurtos dvi „Yesterday“ versijos. Antroji versija buvo geresnė, nes jai akomponavo styginių kvartetas, būtent todėl ji ir buvo įrašyta.

Išleidimas

Nors P. Makartnis buvo įsimylėjęs savo dainą, tačiau jam buvo sunku įtikinti kitus grupės narius, kad „Yesterday“ reikia įrašyti į albumą. Pagrindinė priežastis, dėl kurios prieštaravo dainininkai, buvo ta, kad „Yesterday“ neatitiko jų stiliaus ir buvo nepanaši į kitas dainas. Lenonas, Džordžas Harisonas ir Ringo Staras atsisakė išleisti šį singlą Didžiojoje Britanijoje. Tačiau daina vis tiek buvo išleista ir pateko į Didžiosios Britanijos topų viršūnę.

Singlas buvo išleistas ir Jungtinėse Amerikos valstijose. Nuo 1965 m. spalio 9 d. singlas JAV išsilaikė topuose visą mėnesį. Per penkias savaites buvo parduota milijonai dainos įrašų. „Yesterday“ buvo dažniausiai grojama daina JAV radijo stotyse net aštuonerius metus. Tuo tarpu Didžiojoje Britanojoje debiutavo albumas „Help“ ir išsilaikė topuose 9 savaites.

Premijos, apdovanojimai ir užsipuolimai

„Yesterday“ pelnė pripažinimą kaip daugiausia kartų įrašyta daina popmuzikos istorijoje; įrašas apie ją Gineso rekordų knygoje siūlo virš 3000 skirtingų iki šiol sukurtų jos versijų, kurias atlieka tikras atlikėjų mišinys, įskaitant , , , Frank Sinatra, Ray Charles, , Plácido Domingo, ir .1976-aisiais Deividas Eseksas (David Essex) įdėjo savo sukurtą dainos versiją į trumpametražį muzikinį dokumentinį filmą „All This and World War II“ (liet. „Visa tai ir Antrasis pasaulinis karas“). Po to, kai Muzak 1990-aisiais perėjo prie programų, paremtų komerciniais įrašais, jo inventorius išaugo: jis turėjo apie 500 „Yesterday“ versijų.

Per 2006-ųjų Grammy apdovanojimus P. Makartnis atliko šią dainą gyvai kaip bendrą kūrinį su Linkin Park ir Jay-Z’o „Numb/Encore“. „Yesterday“ laimėjo Ivoro Novelo apdovanojimą už „Žymiausią 1965-ųjų dainą“ („Outstanding Song of 1965“) ir buvo antra pagal „Daugiausia kartų atliktą Metų darbą“ („Most Performed Work of the Year“), nusileisdama tik kitam Makartnio kūriniui „Michelle“. Daina pelnė nemažą pripažinimą ir vėlesniais laikais, 2004 m. užimdama 13-ą vietą žurnalo „Rolling Stone“ sąraše „500 geriausių visų laikų dainų“. 1999-aisiais „BMI“ paskyrė „Yesterday“ trečią vietą savo sudarytame daugiausia kartų Amerikos radijuje ir televizijoje atliktų XX a. dainų sąraše, nes ji buvo atlikta maždaug 7 milijonus kartų. „Yesterday“ pralenkė tik The Association su „Never My Love“ ir Righteous Brothers su „You've Lost That Loving Feeling“.

Vis dėlto „Yesterday“ buvo ir kritikuojama už kasdieniškumą ir sentimentalumą; Bobas Dylanas pastebimai nemėgo šios dainos, netgi teigė, kad „Nuėjęs į Kongreso biblioteką, gali rasti daug ką geriau nei ji. Yra milijonai tokių dainų kaip „Michelle“ ir „Yesterday“, parašytų popmuzikos kūrėjų ir leidėjų“. Ironiška, bet Dylanas galų gale po ketverių metų ir pats įrašė savo „Yesterday“ versiją, tik ji niekada nebuvo išleista. Netrukus prieš savo mirtį 1980-aisiais, Lenonas paaiškino manantis, kad dainos žodžiai neturi „jokios prasmės… Jie geri, bet jei perskaitai visą dainą, ji tau nieko nepasako; tu nežinai, kas nutiko. Ji išėjo ir jis norėtų, kad vėl būtų vakar diena – tik tiek tu ir gauni, – bet tikrai niekas nepaaiškėja… Gražu, bet aš niekada nenorėjau, kad būčiau ją parašęs.“

Muzika ir žodžiai

Styginių aranžuotė papildo dainos liūdną atmosferą, ypač tai atsiskleidžia dejuojančioje smuiko melodijoje (pvz., eilutėje „I don‘t know/she wouldn‘t say“ – liet. „Nežinau, ji nepasakė“) taip pat kaip ir besileidžianti alto melodija, kuri grąžina priedainį atgal į posmą. Ši paprasta idėja tiesiog stulbinanti, o Makartnis dar ir pabrėžia tai savo vokalu antrame priedainyje.

Šios dainos neįprastas aspektas yra tai, kad pirmoji jos frazė yra tik septynių taktų vietoje įprastinių aštuonių, kurie būdingi beveik visiems popmuzikos kūriniams. Makartnio galutiniai žodžiai dainai buvo niūrūs ir tiko mąsliai melodijai. Nors jie gan migloti, vis dėlto gali būti interpretuojami kaip liūdesio dėl prarasto mylimo žmogaus išraiška. Daugelis mano, kad jie atskleidė išsiskyrimo liūdesį, kai kurie kiti tiki, kad egzistuoja nežymus ryšys tarp dainos ir Makartnio mamos mirties, kai jis buvo paauglys. Kai daina buvo parašyta, žodžiai buvo laikomi neįprastais Makartnio kūriniams. Iki tol dauguma jo dainų buvo optimistiškos ir linksmos, o Lenonas buvo laikomas Bitlu su kiek mąslesniais ir liūdnesniais dainų žodžiais.

Pasirodęs „The Howard Stern Show“, P. Makartnis pareiškė, kad originalūs dainos „Yesterday“ žodžiai, parašyti disko pakuotės kitoje pusėje, priklauso jam. 2003-ųjų liepą britų muzikologai netikėtai aptiko panašumų tarp „Yesterday“ žodžių bei rimavimo būdų ir Nat King Cole’s dainos „Answer Me“, taip prieidami prie spėlionių, kad P. Makartniui turėjo įtakos ši daina. Tačiau Makartnio agentai neigė bet kokį panašumą tarp šių dainų. Ajanas Hamondas (Ian Hammond) spėliojo, kad Makartnis pasąmoningai savo dainą „Yesterday“ parėmė Rėjaus Čarlzo (Ray Charles) dainos „Georgia On My Mind“ versiją, bet užbaigė teigdamas, kad nepaisant panašumų, daina „Yesterday“ yra „visiškai originali ir individuali“. 2006-aisiais italų prodiuseris ir dainų kūrėjas Lilis Grekas (Lilli Greco) teigė, kad „Yesterday“ yra XIX amžiaus neapolietiškos dainos, pavadinimu „Piccere' Che Vene a Dicere'“, versija. Tame pačiame kaltinime jis sakė, kad Makartnis ir Lenonas turėjo enciklopedines pasaulio muzikos žinias ir ypač mėgo neapolietiškas dainas. Nei Lenonas, nei Makartnis nemokėjo skaityti neįrištų natų, o šis kaltinimas nenurodo, kada (ir ar iš viso) jie girdėjo dainos atlikimą. 1999-aisiais BBC radijo rinkimuose „Yesterday“ buvo išrinkta geriausia XX amžiaus daina.

Šaltiniai

1. Cross, Craig (2004). . Suarchyvuotas originalas 2004-12-12. Nuoroda tikrinta 2004-12-09. (nutrauktas 2007-03-09)
2. Miles, Barry (1997). Paul McCartney: Many Years From Now. New York: Henry Holt & Company. pp. 201–202. ISBN .
3. Ortiz, Marcos (2005). . Suarchyvuota iš originalo 2009-08-04. Nuoroda tikrinta 2006-01-14.{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
4. Mallick, Heather (2000-11-22). „Past Perfect“. The Globe and Mail. iš originalo 2001-12-22. Nuoroda tikrinta 2008-03-06.
5. Unterberger, Richie. „Review of Yesterday“. Suarchyvuotas originalas 2016-10-26. Nuoroda tikrinta 2006-01-14.
6. Lewisohn, Mark (1988). The Beatles Recording Sessions. New York: Harmony Books. pp. 59. ISBN .
7. Cross, Craig (2004). . Suarchyvuotas originalas 2015-05-02. Nuoroda tikrinta 2004-12-09. (nutrauktas 2007-03-09)
8. Cross, Craig (2006). „BRITISH ALBUMS“. Nuoroda tikrinta 2004-01-14. (nutrauktas 2007-03-09)
9. „Most Recorded Song“. Guiness World Records. Nuoroda tikrinta 2006-10-14.
10. „The Soundtrack of Your Life“. The New Yorker. 2006-04-10. Suarchyvuota iš originalo 2013-01-04. Nuoroda tikrinta 2006-04-18.
11. . Suarchyvuotas originalas 2008-06-22. Nuoroda tikrinta 2007-02-28.
12. „BMI Announces Top 100 Songs of the Century“. BMI. Nuoroda tikrinta 2007-03-09.
13. . Suarchyvuota iš originalo 2007-10-15. Nuoroda tikrinta 2019-12-13.{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
14. Pollack, Alan W (1993). „Notes on "Yesterday"“. Nuoroda tikrinta 2006-01-14.
15. „King Cole 'influenced' Beatles hit“. BBC News. Nuoroda tikrinta 2003-07-07.
16. . Suarchyvuotas originalas 2009-01-02. Nuoroda tikrinta 2007-03-10.