Vytautas Rudokas

Vytautas Rudokas
Gimė	1928 m. vasario 13 d. Noriūnai, Kupiškio valsčius
Mirė	2006 m. liepos 13 d. (78 metai) Kupiškis, Lietuva
Palaidotas (-a)	Palėvenės kapinės
Tautybė	lietuvis
Vaikai	Tomas Arūnas Rudokas
Veikla	poetas, vertėjas, redaktorius
Alma mater	Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
„Poezijos pavasario“ Maironio premija (1976 m.)

Vytautas Rudokas (g. 1928 m. vasario 13 d. – m. 2006 m. liepos 13 d.) – Lietuvos poetas, vertėjas, redaktorius, „Poezijos pavasario“ laureatas (1976 m.).

Biografija

Vytautas Rudokas 1952 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. Nuo 1952 iki 1958 m. dirbo Grožinės literatūros leidykloje, o 1958–1961 m. žurnalo „Moksleivis“ redakcijoje. Vėliau 1962–1970 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantas, 1970–1989 m. žurnalo „Pergalė“ atsakingasis sekretorius. Nuo 1977 iki 1982 m. Vytautas Rudokas buvo „Poezijos pavasario“ almanacho atsakingasis redaktorius.

Kūryba

Ankstyvajai kūrybai būdingi vienaplaniai, socialinio realizmo schemas atspindintys bei socializmo statybos dogmas įtvirtinantys kūriniai. Nuo 1963 m. socialistiniai motyvai ėmė silpnėti, o vėlesniuose eilėraščių rinkiniuose (nuo 1970 m.) kūryboje išryškėja žmogaus ryšys su tėviške, kaimo darbais, gamta, vaikystės prisiminimai. Vytauto Rudoko eilėraščiams būdinga melodraminės intonacijos, idilės ir elegijos bruožai.

Bibliografija

Eilėraščiai:

• Žydi eglių viršūnės (1955 m.),
• Apkasų gėlės (1959 m.),
• Saulėgrąžų vasara (1963 m.),
• Nežinomas kareivis (poema, 1965 m.)
• Proskyna (1967 m.),
• Žolės džiaugsmas ir liūdesys (1970 m.),
• Rugių šviesa (1975 m.),
• Sietynas (1978 m.),
• Tolstantis krantas (1979 m.),
• Vėjas į veidą (1985 m.),
• Gyvasties medis (1987 m., Gruzijai skirti tekstai ir vertimai)
• Tiek yra meilės žodžių (1989 m.),
• Mylėti taip gyvenimą (1983 m.),
• Kalbėti motinos tarme (1996 m., kupiškėnų tarme),
• Žemuogės ant smilgos (1999 m.),
• Ir kiti vėjai (2008 m.).

Vaikų poezija:

• Šokolado juokdarys (1962 m., papildytas 1977 m.),
• Kepėjo miestas (1964 m.),
• Kai žemė patekės, arba Laiškai į ateitį (1967 ir 1980 m.)

Kita:

• Manoji Lietuva (poezijos antologija, 1965 m.)

Išvertė Halduro Laksneso, prozos, , , Vladimiro Nabokovo, Boriso Pasternako, Juliano Tuvimo ir kitų poezijos. Vytauto Rudoko poezijos yra išversta į rusų kalbą (Просека к солнцу, 1969 m.; Слушая песню дрозда, 1988 m.).

Šaltiniai

1. Donata Mitaitė. Vytautas Rudokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
2. http://www.rasytojai.lt/archyvas/writersc574.html?id=351&jaunieji=0&sritis=rasytojai