Idilė

Idilė – literatūros žanras, kuriam būdingi trumpi, giedros nuotaikos lyriniai epiniai kūriniai, vaizduojantys ramų kaimo žmonių (paprastai piemenų, žemdirbių) gyvenimą. Poetizuojama gamta, kaimo buities jaukumas ir ramumas, jausmų paprastumas, saikingumas. Dažna monologo, dialogo forma.

Idilė atsirado III a. pr. m. e. . Vėliau papilto romėnų, Europos renesanso, baroko, klasicizmo, sentimentalizmo poezijoje. Vėliau buvo kultivuojama kaip literatūrinė stilizacija; idiliškų žanrų gali būti lyriniuose eilėraščiuose ir kitų žanrų kūriniuose.

Lietuvių literatūroje idilė buvo populiari XIX a. pradžios ir vidurio poezijoje (Antanas Klementas, Antanas Strazdas), idiliškos nuotaikos kūrinių yra parašę Dionizas Poška, Antanas Savickis, Šatrijos Ragana, Antanas Miškinis, Jonas Mekas, Justinas Marcinkevičius.

Šaltiniai

1. Idilė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 39