Vytautas Miškinis

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Vytautas Miškinis
Vytautas Miškinis diriguoja
Gimė	1954 m. birželio 5 d. (70 metų) Vilnius
Tautybė	lietuvis
Veikla	Choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius
Sritis	Chorinis dainavimas
Organizacijos	Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“
Pareigos	Meno vadovas, vyr. dirigentas

Vytautas Miškinis (g. 1954 m. birželio 5 d. Vilniuje) – choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius.

Biografija

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal . Jei galite, sutvarkykite.

Mokėsi Vilniaus 21-ojoje vidurinėje mokykloje ir dainavo Respublikinių mokytojų namų berniukų chore „Ąžuoliukas“, kur gavo ir muzikos žinių. 1971–1976 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. H. Perelšteino klasė). Studijų metais buvo „Ąžuoliuko“ koncertmeisteris ir chormeisteris. Jau tuomet jam teko diriguoti „Ąžuoliukui" koncertuose Lietuvoje ir užsienyje.

1975–1979 m. Kauno valstybinio choro chormeisteris ir dirigentas, nuo 1979 m. rudens Respublikinių mokytojų namų Vilniuje berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas ir vyr. dirigentas. 1979–1985 m. Vilniaus 6-osios vaikų muzikos mokyklos „Ąžuoliukas“ direktorius. Dirigentas berniukus ir jaunuolius išmokė lietuvių ir užsienio kompozitorių dainų, parengė stambių kantatinio – oratorinio žanro ir kitų sudėtingų vokalinių kūrinių, koncertų surengė Lietuvoje ir nemažai užsienyje. Tarptautiniuose chorų festivaliuose bei konkursuose Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje ir Švedijoje kolektyvas pelnė laureatų vardus ir diplomus. „Ąžuoliukas“ yra Lietuvos dainų švenčių, festivalių, chorų sąskrydžių dalyvis ir nuolatinis konkursų laureatas. Su simfoniniais ir kameriniais orkestrais bei solistais jis atliko sudėtingus klasikinius ir šiuolaikinius kūrinius: G. F. Händelio oratoriją „Judas Makabėjus“ ir „Baltazaras“, W. A. Mozarto „Karūnavimo mišias“, „Missa brevis D-dur“ ir „Requiem“, M. Durufle „Requiem“, L. Cherubini „Requiem“, F. Poulenco „Gloria“, J. S. Bacho kantatas Nr. 21,195,196, G. Mahlerio Antrąją, Trečiąją ir Aštuntąją simfonijas, H. Purcello operą „Didona ir Enėjas“, B. Britteno „Karo requiem“, E. Elgaro odę „Muzikos kūrėjai“, D. Kabalevskio „Requiem“, A. Honeggerio oratoriją „Žana d’Ark ant laužo“, I. Stravinskio „Psalmių simfoniją“, S. Prokofjevo kantatą „Aleksandras Nevskis“, H. Berliozo „Fausto pasmerkimas“, C. Orffo kantatą „Carmina Buraną“, E. Balsio oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“, A. Šenderovo kantatą „Vai graži, graži mūsų žemelė“ ir „Išklausyk, Izraeli“, V. Klovos kantatą „Audros galiūnai“, R. Racevičiaus oratoriją „Septynios giesmės apie gyvybės medį“, miuziklą „Į muzikos šalį“, K. Antanėlio oratoriją „Keturios Lietuvos šalys“, B. Kutavičiaus Pirmąją simfoniją, V. Bartulio „Requiem“ („Už laisvę žuvusiems“), V. Augustino „Gloria“, K. Antanėlio ir roko operą „Peras Giuntas“ ir kt. Kai kuriuos šių kūrinių, talkinant solistams ir orkestrams, dirigavo pats V. Miškinis. „Ąžuoliukas“ padarė fondinių įrašų Lietuvos radijui, taip pat ir užsienio radijui, ne kartą dalyvavo televizijos laidose ir kino filmuose bei muzikiniuose spektakliuose. „Ąžuoliuko“ balsai skamba maždaug dvidešimtyje plokštelių, penkiuose kompaktiniuose diskuose ir keturiose audiokasetėse. Sukurti įvairių televizijos kompanijų filmai Slovėnijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Švedijoje, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje. Įsimintini „Ąžuoliuko“ tradiciniai jubiliejiniai koncertai, kuriuose dalyvauja iki 450 berniukų ir jaunuolių. Gražia tradicija tampa V. Miškinio iniciatyva pradėti rengti tarptautiniai chorinės muzikos seminarai Vilniuje. „Ąžuoliuko" choristai dalyvavo 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Lietuvoje.

Nuo 1979 m. kultūros renginiuose ir konkursuose pradėjo reikštis V. Miškinio vadovaujamas Vilniaus mokytojų namų vyrų choras. 1978 m. tarptautiniame chorų konkurse Taline (Estija) jis pelnė pirmąją vietą, 1981 m. Varnoje (Bulgarija) pirmąją ir antrąją vietas, 1989 m. jaunimo chorų konkurse Nantes (Prancūzija) laimėjo Grand Prix, 1990 m. Goricijoje (Italija) trečiąją vietą, 1991 m. Marktoberdorfe (Vokietija) pirmąją vietą ir garbės vardą „International Excellent“, 1993 m. Mainhause (Vokietija) dvi pirmąsias vietas, 1996 m. Tolosoje (Ispanija) trečiąją vietą. Choro repertuarą sudaro įvairių epochų ir stilių kūriniai, daug dėmesio skiriama šiuolaikinei muzikai. 1992 m. į kompaktinį diską choras įdainavo J. Naujalio „Šv. Kazimiero mišias“, 1993 m. M. Duruflė mišias „Cum Jubilo“ ir F. Poulenco „Quatre petites pieces de Saint Francois dAssise“. V. Miškinis „Ąžuoliuko" vyrų chorą parengė 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėms.

Nuo 1991 m. Vilniaus „Museum musicum" vokalinio ansamblio meno vadovas. Kolektyvas propagavo šiuolaikinę lietuvių religinę muziką, klasikinius ir šiuolaikinius pasaulietinius kūrinius. Koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, giedojo bažnyčiose, dalyvavo tarptautiniuose religinės muzikos festivaliuose Šiauliuose ir Lenkijoje, pirmųjų ir kitų prizinių vietų pelnė tarptautiniuose chorų festivaliuose Italijoje (1990), Suomijoje (1991, 1992), Vokietijoje (1993). Ansamblis kūrinių įrašė Lietuvos radijo fondams, išleido audiokasetę.

V. Miškinis pagarsėjo ir kaip kompozitorius, sukūręs per 250 dainų vaikų chorams ir solistams, apie 100 stambių religinių kūrinių: mišių, motetų, litanijų mišriesiems ir vaikų chorams a cappella ir su vargonų pritarimu. Jo kūriniai skamba Lietuvoje ir užsienyje, atliekami Lietuvos ir užsienio chorų. Savo kūrinius, atliekamus užsienio chorų, dirigavo Slovėnijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje. Jo religinės muzikos yra įrašyta į diskus, audiokasetes ir radijo fondus Slovėnijoje, Vokietijoje, Pracūzijoje, Italijoje, JAV, Danijoje, Čekijoje ir kitur. Kūriniai ne kartą premijuoti Lietuvoje ir užsienyje.

V. Miškinis dalyvavo tarptautinių chorų konkursų žiuri darbe Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, kūrinių vertinimo komisijose Lietuvoje ir užsienyje, skaitė pranešimus apie Lietuvos vaikų muzikinį auklėjimą tarptautiniuose seminaruose Lenkijoje, Čekijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje. 1994 m. vedė meistriškumo kursus Danijoje, 1997 m. Vokietijoje, kaip garbės svečias dalyvavo tarptautiniuose chorų asociacijų simpoziumuose Slovėnijoje (1996) ir Austrijoje (1997).

V. Miškinis nuo 1980 m. respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių dirigentas, 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Lietuvoje vyr. dirigentas, 1993 m. Lietuvos mažosios jaunimo dainų šventės Vilniuje meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1996 m. Vilniaus miesto jaunimo menų šventės dirigentas ir 1997 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas. Daugelio vaikų chorų respublikinių konkursų žiuri pirmininkas, nuo 1995 m. Lietuvos chorų sąjungos prezidentas (1998 m. vėl juo išrinktas). Yra paskelbęs muzikinių straipsnių ir chorų koncertų recenzijų, sudaręs dainų rinkinių „Ąžuoliukas“. Jo iniciatyva 1996 m. Vilniuje įkurtas „Ąžuolų" klubas. V. Miškinis ir jo veikla yra netiesiogiai minimi Linos Dumbliauskaitės knygoje „Kur eini, Lietuvos chorvedy?“ (Vilnius, 2006).

Nuo 1985 m. Lietuvos muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, nuo 1995 m. docentas, einantis profesoriaus pareigas; parengė būrį chorvedžių. 1983 m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu; 1985 m. jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.

Televizijoje yra nuolatinis LTV muzikinio projekto „Triumfo arka“ vertinimo komisijos narys.

Šaltiniai

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.