Vytautas Četkauskas (1921)

Vytautas Četkauskas (1921 m. kovo 11 d. Palėvenėje, Kupiškio valsčius, Panevėžio apskr. – 2000 m. liepos 8 d. Vilniuje), vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas.

Biografija

Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo Jono Četkausko ir dėdės Povilo Četkausko. Išmokęs vargonuoti, nuo 1935 vargonininkavo Balninkuose Molėtų raj., 1935–1938 m. lankė K. Kavecko vadovaujamus vargonininkų kursus Kaune. Baigęs progimnaziją, 1946–1948 m. Kauno J. Gruodžio ir 1948–1951 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklose mokėsi vargonavimo ir choro dirigavimo, kurį laiką dirbo Kauno dramos teatre choro artistu – chormeisteriu. 1951–1956 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. K. Kavecko klasė). 1980 m. kvalifikaciją kėlė Talino valstybinėje konservatorijoje.

1948–1960 m. Lietuvos valstybinės filharmonijos mišriojo choro chormeisteris, 1957–1980 m. Vilniaus valstybinio universiteto studentų dainų ir šokių liaudies ansamblio choro vadovas. 1962–1966 m. choro dirigavimą dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1960–1972 m. dirbo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Choro dirigavimo katedroje: dėstytojas, nuo 1962 m. vyr. dėstytojas, nuo 1965 e. doc. pareigas, nuo 1972 m. docentas, buvo choro studijos chormeisteris. 1965 m. Pedagoginio instituto Gamtos – geografijos fakultete subūrė merginų vokalinį ansamblį ir jį išaugino į 80 dainininkių chorą – dalyvavo koncertuose, respublikinėse ir Baltijos respublikų studentų dainų šventėse „Gaudeamus", koncertavo Ukrainoje. Kurį laiką dėstė choro dirigavimą ir Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje.

Nuo 1973 Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros dėstytojas valandininkas, 1974–1985 m. studentų choro studijos chormeisteris ir vadovas, 1977–1993 m. Choro dirigavimo katedros docentas. Išugdė didelį būrį chorvedžių.

Nuo 1961 m. buvo Respublikinio muzikos mokytojų mišriojo choro chormeisteris ir dirigentas, 1967–1968 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos „Elektronika“ vyrų choro vadovas. Itin svarių meninių laimėjimų pasiekė 1968–1994 m. vadovaudamas Lietuvos mokslų akademijos mišriajam chorui (60-80 dalyvių). Chorą išmokė apie 800 įvairių kūrinių; ypač daug dėmesio skyrė lietuvių kompozitorių muzikai. Choras kasmet surengdavo po 20-30 koncertų, kūrybinius ryšius palaikė su Latvijos ir Estijos mokslų akademijų chorais, koncertavo Lenkijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje ir Vengrijoje. Chorvedys kolektyvą parengė 1970 m., 1975 m., 1980 m. ir 1985 m. respublikinėms dainų šventėms, 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei. Respublikiniuose konkursuose choras laimėjo pirmųjų ir kitų prizinių vietų, o 1970 m. respublikinės dainų šventės konkurse pelnė absoliučiai geriausio mišriojo choro vardą, buvo 1981 m. V Stasio Šimkaus chorų konkurso Klaipėdoje laureatas. 1987 m. kolektyvas padėjo remontuoti Tolminkiemio ir kleboniją, giedojo šioje bažnyčioje, aplankė visą Mažąją Lietuvą, lankėsi Baltarusijos lietuviškose gyvenvietėse, 1988 vienas iš pirmųjų giedojo lietuviams Punsko bažnyčioje. 1990 m. balandžio 22 d. koncertavo I Lietuvos sąjūdžio suvažiavimo delegatams, 1993 m. rugsėjo 5 d. giedojo popiežiaus Jono Pauliaus II koncelebruojamose šv. Mišiose Vilniaus Vingio parke. Choras padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai. 1996 m. kovo 16 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje choras surengė iškilmingą koncertą, skirtą V. Četkausko gimimo 75-ųjų metinių garbei. Maestro, nors ir ligos kamuojamas, chorui jausmingai padirigavo J. Gudavičiaus dainą „Kur giria žaliuoja“ ir J. Naujalio „Jaunimo giesmę".

V. Četkauskas reiškėsi ir kaip chorų koncertų recenzentas bei kompozitorius: chorams harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė mišias „Missa in honorem Sancta Anna“, kurias Lietuvos mokslų akademijos choras 1996 m. kovo 9 d. atliko Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje. Dirigentas nuveikė daug visuomeninių darbų. Buvo Vilniaus miesto chorvedžių tarybos pirmininkas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas ir narys, respublikinių dainų švenčių konsultantas ir dirigentas (1965 m., 1970 m., 1975 m., 1980 m.) Vilniaus miesto ir Baltijos respublikų studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ dirigentas. Konsultavo Kelmės rajono Stulgių apylinkės mišrųjį chorą, kuris buvo rengiamas koncertams Maskvoje. 1962 m. suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas, 1981 m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.

Šaltiniai

• Boleslovas Zubrickas Visuotinė lietuvių enciklopedija, IV t.
• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999 m.