Vladislovas Gurovskis

Vladislovas Gurovskis (lenk. Władysław Gurowski, apie 1715–1790 m. gegužės 23 d.) – ATR valstybinis veikėjas. Lietuvos didysis raštininkas (1764–1768), Lietuvos dvaro maršalka (1768–1781) ir Lietuvos didysis maršalka (1781–1790), Švento Stanislovo ir Baltojo erelio ordinų (1772), Rusijos ordinų Šventos Anos ir Alensandro Neviškio (1774) kavalierius.

Vladislovas Gurovskis
Herbas „Wczele“
Gimė	1715 m.
Mirė	1790 m. gegužės 23 d. (~75 metai)
Tėvas	Melchioras Gurovskis
Motina	Sofija Priemska
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka	Vladislovas Gurovskis

Biografija

Lenkijos bajorų Gurovskių giminės atstovas. Poznanės kašteliono Melchioro Gurovskio ir Sofijos Priemskos sūnus.

1737 metais kartu su trimis broliais išvažiavo į Drezdeną, į Prancūziją, kur gavo išsilavinimą, po to tarnavo prancūzų armijoje.

1748 metais Morico Saksono (nesantuokinio Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo sūnaus) pavedimu Vladislovas Gurovskis važiavo į Sankt-Petrburgą, kur nesėkmingai bandė papirkti kanclerį Aleksejų Petrovičių Bestužev-Riuminą, kad tas įtikintų imperatorę Jelizavetą Petrovną paskirti Moricą Kuršo ir Semigalijos hercogu. Rusijos armijos ATR okupacijos metu, kariaujančiai su Prūsija, Vladislovas Gurovskis buvo paskirtas karaliaus komisaru. ATR karaliaus Augusto III kamergeris 1758-1763 metais.

Vienas iš stambių prorusiškos grupuotės atstovų, 1764 metų gegužį-birželį konvokaciniame seime pasisakė prieš Vilniaus vaivadą Karolį Stanislovą Radvilą. 1764 metų rugsėjį pasirašė Stanislovo Augusto PPoniatovskio elekciją (išrinkimą į sostą). Tais pačiais metais buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju raštininku.

1766 metais buvi išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Kališo vaivadijos. Tapo vienu iš svarbiausių Rusijos įtakos į ATR įtakos laidininku. Nuo Rusijos imperatorės Jekaterinos II gavo Šventos Anos ordiną ir stambią piniginę pensiją. Rusijos pasiuntinio, kunigaikščio Nikolajaus Vasiljevičiaus Repnino pavedimu, Vladislovas Gurovskis kartu su Karūnos dvaro maršalka Jurgiu Augustu Mnišeku 1767 metų birželį Didžiojoje Lenkijoje organizavo Radomo konfederaciją.

1767 metų spalį – 1768 vasarį Varšuvos seime, pavadinto Rusijos pasiuntinio Nikolajaus Viljevičiaus Repnino garbei Repnino seimu, Vladislovas Gurovskis buvo vienas iš Lenkijos delegacijos kūrimo organizarorių, kuri 1768 metų vasario 28 d. pasirašė sutartį dėl amžinos taikos tarp Rusijos imperijos ir ATR.

1768 metais pagal N.V. Repnino protekciją Vladislovas Gurovskis buvo paskirtas Lietuvos dvaro maršalka. Baro konfederatai, veikę Didžiojoje Lenkijoje, sugriovė V. Gurovskio, konfederacijos priešininko, dvarus.

1768 metų kovo 28 d. pasisakė už Rusijos armijos įžengimą į ATR teritoriją Baro konfederacijos nuslopinimui. Informavo rusus apie visus Stanislovo Augusto Poniatovskio veiksmus, apkaltinęs jį sąmoksle su Prancūzija.

1772 metais ATR karalius Stanislovas Poniatovskis apdovanojo Lietuvos dvaro maršalką Vladislovą Gurovskį Švento Stanislovo ir Baltojo erelio ordinais. .

1773–1775 metais Varšuvos seime Vladislovas Gurovskis buvo vienas iš konfederacijos lyderių, sukurtos maršalkos Adomo Poninskio, įėjo į seimo delegacijos sudėtį, kuri spaudžiant Rusijos, Prūsijos ir Austrijos diplomatų sutiko pirmam ATR padalijimui. 1774 metais gavo Rusijos Švento Aleksndro Neviškio ordiną.

Nuolatinės tarybos (1775) kūrimo iniciatorius ir aktyvus dalyvis. 1775 vasarį Vladislovas Gurovskis vadovavo naujos sienos su Rusija demarkacijoje. 1775–1780 metais Lietuvos dvaro maršalka Vladislovas Gurovskis, žinomas Jekaterinos II šalininkas, posėdžiavo Pastovioje Taryboje. 1781 metais buvo paskirtas Lietuvos disdžiuoju maršalka.

Literatūra

• Konopczyński W. Władysław Gurowski // Polski Słownik Biograficzny t. IX, s. 171–173

Politinis postas
Prieš tai: Juozapas Sanguška	Lietuvos dvaro maršalka 1768–1781	Po to:
Prieš tai: Juozapas Sanguška	Lietuvos didysis maršalka 1781–1790	Po to: Ignotas Potockis