Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Vladimiras Fiodorovas rus. Владимир Григорьевич Фёдоров

Vladimiras Fiodorovas
Gimė	1874 m. gegužės 3 d. Peterburgas
Mirė	1966 m. rugsėjo 19 d. (92 metai) Maskva
Tautybė	rusas

Veikla	žymus rusų ir tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius, techninės-inžinerinės tarnybos generolas leitenantas.

Vladimiras Fiodorovas (rus. Владимир Григорьевич Фёдоров; 1874 m. gegužės 3 d. – 1966 m. rugsėjo 19 d.) – žymus rusų ir tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius, techninės – inžinerinės tarnybos generolas leitenantas.

Biografija

Gimė 1874 m. Peterburge. Baigė gimnaziją. Įstojo į Michailo artilerijos mokyklą, kurią baigė 1895 m. ir tarnavo būrio vadu Pirmojoje gvardijos artilerijos brigadoje. 1900 m. baigė Michailo artilerijos akademiją ir buvo paskirtas į Vyriausios artilerijos valdybos (Главное артиллерийское управление; ГАУ) artilerijos komitetą.

1905 m. perdirbo dėtuvinį pertaisomą Mosino šautuvą į automatinį šautuvą.

1912 m. sukonstravo 7,62 mm kalibro automatinį šautuvą, o 1913 m. – 6,5 mm kalibro automatinį šautuvą, kuris turėjo naudoti jo konstrukcijos 6,5 mm kalibro šovinius.

1916 m. adaptavo savo šautuvą – kulkosvaidį, kad galėtų naudoti 6,5 mm šovinius, kuriuos Pirmojo pasaulinio karo metais dideliais kiekiais tiekė iš Japonijos ir D. Britanijos ir kuriuos gamino Peterburgo šovinių gamykla. Šis Fiodorovo 6,5 mm šautuvas – kulkosvaidis vėliau buvo pavadintas Fiodorovo automatu.

Po 1917 m. Spalio revoliucijos V. Fiodorovas liko Tarybų Rusijoje. Nuo 1918 m. Fiodorovas dirbo Kovrovo kulkosvaidžių gamykloje. 1921 m. jis įkūrė pirmą Rusijoje šaulių ginklų projektavimo ir konstravimo biurą.

1931–1933 m. jis buvo standartizacijos konsultantas ginklų ir kulkosvaidžių treste. 1942-46 m. jis buvo šaulių ginklų klausimų konsultantas Ginkluotės liaudies komisariate, o vėliau – ministerijoje.

1949 m. išėjo V. Fiodorovo knyga „Apie artilerijos pasirodymo Rusijoje datos klausimą“ (rus. К вопросу о дате появления артиллерии на Руси), kurioje jis teigė, kad Rusioje artilerija atsirado 1382 m. Jis parašė ir dvi knygas, kuriose kariniu požiūriu nagrinėjo epinę poemą „Žodis apie Igorio pulką“ (rus. Слово о полку Игореве).

Į atsargą išėjo 1953 m. Mirė 1966 m. Palaidotas Maskvoje.
Apdovanotas 2 Lenino ordinais, 1 laipsnio ir Raudonosios žvaigždės ordinu.