Visasąjunginis radijas

Visasąjunginis radijas (rus. Гостелерадио) – SSRS Valstybinio televizijos ir radijo komiteto (sutr. Gosteleradio, rus. Гостелерадио) padalinių grupė, rengusi radijo laidas Sovietų Sąjungos klausytojams.

Istorija

Radijo komitetas prie Komunistų partijos Centro komiteto buvo įkurtas 1925 m. Jo užduotis buvo prižiūrėti visas Sovietų Sąjungoje vykdomas radijo transliacijas. Šio komiteto pavadinimas kelis kartus keitėsi, kol XX a. šeštajame dešimtmetyje jis buvo pavadintas Valstybiniu televizijos ir radijo komitetu prie SSRS Ministrų tarybos. Komiteto padaliniai buvo skirstomi į Visasąjunginio radijo ir Centrinės televizijos padalinius.

Struktūra

Visasąjunginiam radijui priklausė kelios vyriausiosios redakcijos ir vyriausioji programų direkcija.

Vyriausiosios redakcijos buvo kuriamos pagal jų rengiamų laidų turinį ir paskirtį: Vyriausioji informacijos redakcija (rengusi laidas „Naujausiosios žinios“ ir programą „Radijo stotis Majak“), Vyriausioji propagandos redakcija, Vyriausioji literatūrinių ir dramos laidų redakcija, Vyriausioji muzikos redakcija, Vyriausioji laidų vaikams ir jaunimui redakcija, Vyriausioji jaunimo redakcija („Radijo stotis Junost“).

Kiekviena vyriausioji redakcija buvo sudaryta iš skyrių, taip pat skirstomų pagal teminius ir funkcinius požymius. Pavyzdžiui, Vyriausioje informacijos redakcijoje buvę Visuomeninės politinės informacijos skyrius ir Tarptautinės informacijos skyrius ruošė informacinių laidų siužetus, o Išleidimo skyrius iš jų sudarydavo pačias informacines laidas. Vyriausiojoje jaunimo redakcijoje buvo Komjaunuoliško gyvenimo skyrius, Meninio auklėjimo skyrius ir – pagal analogiją su „Radijo stotimi Majak“ – Išleidimo skyrius.

Vyriausioji programų direkcija vykdė šias funkcijas:

• einamasis ir perspektyvinis planavimas,
• visų centrinių, respublikinių ir vietinių programų turinio koordinavimas,
• informacijos apie būsimas laidas skelbimas, programų tvarkaraščių (tinklelių) skelbimas spaudoje ir per radiją,
• tiesioginių transliacijų organizavimas,
• laidų (įrašytų ir tiesioginių) išleidimas į eterį, formuojant septynias visasąjungines radijo programas,
• klausytojų laiškų nagrinėjimas ir atsakymų klausytojams kontrolė.

Žlugus Sovietų Sąjungai ir likvidavus Visasąjunginį radiją kai kurios vyriausiosios redakcijos tapo savarankiškais komerciniais radijo transliuotojais. Jos išlaikė buvusią laidų tematiką ir paskirtį – literatūrinių muzikinių ir vaikiškų laidų redakcijų pagrindu susiformavo „Radio 1 – Kultura“, „Radijo stotis Majak“ ir „Radijo stotis Junost“ susiliejo į vieną kompaniją „Majak“, tačiau savo struktūrą išsaugojo.

Programos

Visasąjunginis radijas rengė centrines radijo programas (rus. Центральное радиовещание), transliuojamas rusų kalba iš Maskvos, ir respublikines bei vietines radijo programas, kurios buvo transliuojamos iš respublikų sostinių, sričių centrų ir kitų administracinių centrų įvairiomis SSRS tautų kalbomis.

1970 m. buvo rengiamos septynios centrinės Visasąjunginio radijo programos; jos buvo transliuojamos per SSRS Ryšių ministerijai priklausiusias radijo stotis ilgosiomis, vidutiniosiomis, trumposiomis ir ultratrumposiomis bangmis. Bendra jų trukmė buvo 140 val. per parą. Pirmoji programa trukdavo 20 valandų (nuo 5 val. ryto iki 1 val. nakties Maskvos laiku) ir buvo transliuojama per beveik visas SSRS radijo stotis ir visais laidinio radijo tinklais. Kadangi SSRS teritorija buvo didelė ir apėmė kelias laiko juostas, pirmoji programa turėjo dvi papildomas versijas – versiją „A“ Tolimųjų Rytų ir Rytų Sibiro klausytojams, ir versiją „B“ – Vakarų Sibiro ir Centrinės Azijos klausytojams. Antroji programa („Radijo stotis Majak“) buvo informacinė–muzikinė ir trukdavo kiaurą parą. Trečiosios – meninės programos – trukmė buvo 16 val. per parą. Ketvirtoji programa, transliuojama kiaurą parą, buvo skirta SSRS piliečiams, esantiems užsienyje, pavyzdžiui, prekybinio ir žvejybinio laivyno jūrininkams („Radijo stotis Atlantika“ ir „Radijo stotis Tichij okean“) bei sovietinių įstaigų atstovybių darbuotojams („Radijo stotis Rodina“). Penktoji programa buvo transliuojama ultratrumposiomis bangomis tik Maskvos ir aplinkinių rajonų gyventojams.

Laidos Lietuvai

Yra žinių, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą laidas lietuvių kalba rengė Visasąjunginio radijo redakcijos Leningrade (1937 m.) ir Minske (1932 m., red. ). Šios laidos buvo skirtos lietuviams, gyvenantiems pačioje Sovietų Sąjungoje.

Visasąjunginio radijo laidos Lietuvai prasidėjo kilus Vokietijos–SSRS karui. Labai trumpai jos buvo transliuojamos iš Latvijos teritorijos. Raudonąją armiją išstūmus iš Latvijos, laidos kuriam laikui nutrūko, ir buvo atnaujintos 1941 m. liepos 15 d. iš studijos Maskvoje. Redakcija buvo sudaryta daugiausiai iš žmonių, pirmuoju sovietmečiu (1940–1941 m.) dirbusių Vilniaus ir Kauno radiofonuose. Lietuviškos laidos iš pradžių buvo buvo transliuojamos kartą per dieną, vėliau laidų apimtis didėjo, nuo 1942 m. birželio 29 d. jos vyko 4 kartus per dieną – 6.40, 9.20, 13.30 ir 20.30 val. Lietuvos laiku, o 1944 m. pavasarį jau buvo transliuojamos 8 laidos per dieną, kurių bendra trukmė – daugiau nei 4 val. Transliacijos vyko . Redakcijai paeiliui vadovavo Antanas Venclova, Juozas Baltušis, Jonas Šimkus, Vacys Reimeris. Šios laidos buvo transliuojamos iki 1944 m. rugsėjo.

Antrąkart Maskvos radijas prabilo lietuviškai netrukus po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo – 1990 m. balandžio 8 d. Laidos vyko sekmadieniais 16.00-17.00 val. Lietuvos laiku, nuo 1990 m. gegužės – kasdien 16.00-16.30 val., nuo birželio - 20.30 val. Jos buvo įterpiamos į Lietuvoje retransliuojamą antrąją Visasąjunginio radijo programą („Radijo stotis Majak“) ir laidinio radijo tinklais (bet ne ), taip pat per Karaliaučiaus srityje esančią Didžiųjų Skaisgirių (rus. Большаково) stotį 1143 kHz dažniu. Šios laidos buvo transliuojamos iki 1991 m.

Visasąjunginis radijas Lietuvoje

Formaliai sovietmečiu (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) Lietuvos radijas buvo Visasąjunginio radijo dalis, kadangi priklausė Lietuvos SSR Valstybiniam televizijos ir radijo komitetui, kuris savo ruožtu buvo operatyviai pavaldus SSRS Valstybiniam televizijos ir radijo komitetui.

Šaltiniai

1. Laidos Lietuvai iš užsienio: Rusija/SSRS. Nuoroda tikrinta 2012-07-10.
2. Radio galingas propagandos įrankis, reikia juo plačiau naudotis. Raudonasis artojas, 1932-11-29 nr. 59 (283).
3. Edvardas Uldukis. Baltarusijos lietuviai – stalinizmo aukos. Gimtasis kraštas, 1988-09-22.
4. Gamybinis finansinis planas 1941 metams Lietuvos Radijo Komiteto Kaune. LCVA f. R-981, ap. 1, b. 12, l.62, 98, 99, 100.

Literatūra

• Всесоюзное радио. Большая Советская Энциклопедия.
• Организационные структуры радиовещания и основы программирования. Nuoroda tikrinta 2012-07-10.
• Jonas Miliušis. Tūkstantis Lietuvos radijo dienų. Радио в дни войны. Maskva, 1975. Nuoroda tikrinta 2012-07-10.