Virbalgiris

Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis
botaninis-zoologinis draustinis
Kelias pro Virbalgirį
Vieta:	Virbalio seniūnija, Vilkaviškio rajonas,  Lietuva
Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis
Koordinatės:	54°36′06″ š. pl. 22°48′34″ r. ilg. / 54.60167°š. pl. 22.80944°r. ilg. / 54.60167; 22.80944
Plotas:	3,67 km²
Įkurtas:	1960 m.

Virbalgirio miškas – miškas Lietuvoje, Sūduvoje, Vilkaviškio rajone, 3 km į pietus nuo Virbalio. Visą plotą apima Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis, įsteigtas 1960 m. Plotas 3,67 km². Priklauso Marijampolės miškų urėdijos Pajevonio girininkijai.

Paviršius kalvotas, įlomės užpelkėjusios. Dirvožemiai – velėniniai karbonatiniai išplauti ir sujaurėję priemoliai. Prateka Rausvės intakas Paviržupė.

Medynai:

• liepynai: 61 %,
• drebulynai: 27 %,
• ąžuolynai: 7 %,
• juodalksnynai: 5 %.

Tai didžiausias Lietuvoje liepynas. Kitur liepos auga mišriai su ąžuolais, skroblais, drebulėmis. Saugoma gausi ir įvairiarūšė miško gyvūnija. Miške sutinkami šernai, stirnos, kiškiai, lapės, opšrūs, usūriniai šunys., žvirbliniai paukščiai, suopiai. Auga 496 aukštesniųjų augalų rūšys (iš jų – 53 samanų). Iš retųjų augalų miške auga miškinė lelija, meškinis česnakas, dirvinis česnakas, kiaušininė dviguonė, dvilapė blandis, mėlynasis palemonas, .

Mišką kerta kelias    Virbalis–Vištytis . Greta įsikūrę Virbalio Miesto Laukai, Navadolė, Vaišvilai.

Šaltiniai

1. Virbalgirio miškas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 288 psl.
2. Algirdas Brukas. Virbalgirio miškas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 572–573
3. Vladislava Balčiūninė. Virbalgirio draustinis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 572

Šviesus plačialapių miškas be pomiškio Virbalgiryje