Vinčos kultūra vidurinio ir vėlyvojo neolito kultūra gyvavusi Balkanų pusiasalyje maždaug tarp V tūkstm pr m e pabaigos

Vinčos kultūra – vidurinio ir vėlyvojo neolito kultūra, gyvavusi Balkanų pusiasalyje maždaug tarp V tūkstm. pr. m. e. pabaigos ir IV tūkstm. pr. m. e. Pavadinta pagal Vinčos kalvos archeologinę vietovę Dunojaus pakrantėje, netoli Belgrado (Serbija). Kitų, šiai kultūrai priskiriamų radinių rasta Moravos, Vardaro slėniuose, taip pat Rumunijoje (), Bosnijoje (prie Tuzlos).

Vinčos kultūra

5700 m. pr. m. e. – 4500 m. pr. m. e.

Vinčos kultūros figūrėlė

Dab. valstybės

Serbija, Rumunija, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija, Bulgarija

Ist. regionas

centriniai Balkanai: Dunojaus, Moravos, Vardaro slėniai ir kt.

Gyvenvietės

, , , , , Rudna Glava, Vršacas ir kt.

Amžius

vėlyvasis neolitas

Vikiteka

Vinčos kultūraVikiteka

Pirmieji Vinčos kultūros gyventojai gyveno pusiau žeminėse, vėliau ėmė statytis stačiakampius stulpinius namus. Dirbo akmeniniais ir raginiais įrankiais, turėjo varinių dirbinių. Darė plonasienius keraminius indus, puoštus raštais, keramines statulėles. Vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste, žvejyba.

1908 m. Vinčos kalvą ištyrė serbų archeologas .

Vinčos kultūros kilmė neaiški. Gali būti, kad ji atkeliavusi iš Mažosios Azijos, nors teigia ją kilus iš vietinės . Marija Gimbutienė mano, kad Vinčos kultūra žymėjo paskutinę Senosios Europos stadiją – vėliau ją užkariauja indoeuropiečiai iš Ponto stepės.

1961 m. Terterios vietovėje (Rumunija), kapavietėje rastos molinės lentelės bei figūrėlės. Ant kai kurių dirbinių rasta piktogramų, primenančių raštą. Dalis tyrėjų šiuos įrašus laiko pirmykščiu . Kadangi radiniai datuojami ~VI–V tūkstm. pr. m. e., šie spėjami rašto ženklai amžiumi pranoksta šumerų dantiraštį.

Moteriška Vinčos kultūros figūrėlė
Moliniai Vinčos indai
Žymenys ant Terterios amuleto
Vinčos kultūros būsto rekonstrukcija

Šaltiniai

Vinčos kultūra. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 280–281 psl.
Chapman, John (1981). The Vinča culture of south-east Europe: Studies in chronology, economy and society (2 vols). BAR International Series. 117. Oxford: BAR.
Gimbutas, Marija A., ed. (1976). Neolithic Macedonia as reflected by excavation at Anza, southeast Yugoslavia. Los Angeles: Institute of Archaeology, University of California.

[1] Vinčos kultūra. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 280–281 psl.

[2] Chapman, John (1981). The Vinča culture of south-east Europe: Studies in chronology, economy and society (2 vols). BAR International Series. 117. Oxford: BAR.

[3] Gimbutas, Marija A., ed. (1976). Neolithic Macedonia as reflected by excavation at Anza, southeast Yugoslavia. Los Angeles: Institute of Archaeology, University of California.