Šis straipsnis dėl savo svarbos redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas Jo negali redaguoti neregistruot

Šis straipsnis dėl savo svarbos, ar yra .
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti .

Vinycios sritis (ukr. Вінницька область arba Вінниччина) – Ukrainos sritis šalies pietvakariuose. Vakaruose ribojasi su Černivcių ir Chmelnyckio, šiaurėje – su Žytomyro, pietryčiuose – su Kijevo sritimis, rytuose – su Čerkasų ir Kirovohrado, pietuose su Odesos sritimis bei pietvakariuose su Moldova (taip pat ir su nepripažinta PMR). Administracinis centras – Vinycia.

Vinycios sritis
Вінницька область

Valstybė

Ukraina

Administracinis centras

Vinycia

Rajonų

27

Srities pavaldumo miestai

6

Rajono pavaldumo miestai

12

Įkūrimo data

1932 m. vasario 27 d.

Gubernatorius

Vladyslavas Skalskis
Владислав Скальський

Gyventojų

1 691 061

Plotas

26 513 km²

Tankumas

64 žm./km²

Tel. kodas

43

Tinklalapis

Oficiali svetainė

Vikiteka

Vinycios sritisVikiteka

Geografija

Plotas

Srities plotas 26 513 km², kas sudaro 4,39 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai

Srities teritorija teka 204 upės, ilgesnės už 10 km, priklausančios Dniestro, Pietinio Bugo ir Dniepro baseinams. Ilgiausios upės – Pietinis Bugas (su intakais Zhara, Desna, Selnycia, Udyčė) ir Dniestras (su intakais Ljadova, Murafa, Nemyja).

Regione yra 63 vandens saugyklų (didžiausia jų – Ladyžyno), 2600 kūdrų.

Reljefas

Srities teritorija išsidėsčiusi dviejuose aukštumose – Podolės (iki 360 m) ir Padnieprės (iki 320 m). Aukščiausias srities taškas 370 m virš jūros lygio, Komarivcių kaime, Baro rajone; žemiausias – 36 m Dniestro upė.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -5,7 °C, vasaros – 18,8 °C. Per metus iškrenta 500–550 mm kritulių.

Aukščiausia temperatūra +40 °C užfiksuota Podolės Mogiliave, žemiausia -38 °C – Vinycioje.

Istorija

Srities teritorija priklauso dviem istoriniams-kultūriniams regionams: didžioji dalis Podolei, likusi šiaurės rytinė dalis .

Dabartinės srities teritorija 1917–1919 m. įėjo į Ukrainos Liaudies Respublikos sudėtį. Ukrainiečiams pralaimėjus nepriklausomybės karus, po Rygos sutarties visa dab. srities teritorija atiteko Ukrainos Tarybų Socialistinei Respublikai. Sritis įkurta 1932 m. vasario 27 d., buvo viena iš penkių pirmųjų UTSR sričių. Antrojo pasaulinio karo metu, 1941–1944 m. okupuota vokiečių ir rumunų pajėgomis. Okupacijos metu šalia Vinycios buvo pastatytas Vervolfo bunkeris, kuriame keliskart lankėsi Hitleris. Nuo nacistinių karių sritis išlaisvinta 1944 m.

1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma, 95.43 %, pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Vinycios sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Gyventojai

2001-aisias m. srityje gyveno 1 772 400 gyventojų ir tai sudarė beveik 3,63 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

miesto gyventojų – 46 %
kaimo gyventojų − 54 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

ukrainiečiai – 94,9 %
rusai – 3,8 %
kiti (baltarusiai, lenkai) – 1,3 %

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 67 žm./km².

Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2006 m.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

1995 m.

2006 m.

2 132 000

2 046 000

193 200

189 000

1 787 300

1 691 061

Administracinis suskirstymas

Vinycios sritis padalinta į 27 rajonų ir 6 srities pavaldumo miestus.

Srities pavaldumo miestai
Lietuviškai	Ukrainietiškai	Gyventojų skaičius
Vinycia	Вінниця	366 800
Žmerynka	Жмеринка	35 800
Podolės Mogiliavas	Могилів-Подільський	32 500
	Хмільник	27 900
Koziatynas	Козятин	24 800
	Ладижин	22 400

Ekonomika

Vinycios sritis turi išvystyta tiek pramoninį tiek ir žemės ūkio potencialą.

Labiausiai išvystytos pramonės šakos: maisto – (didžiausias mokesčių mokėtojas srityje alkoholinių gėrimų gamykla „Nemiroff“, kuriai priklauso vienas iš brangiausių prekės ženklas Ukrainoje), energetikos (Ladyžyno šiluminė elektrinė, Dniestro hidroelektrinė), mašinų gamybos ir kitos.

Žemės ūkio šakos: augalininkystė sudaro 61% nuo žemės ūkio bendro vidaus produkto, gyvulininkystė – 39%.

Ekonomikos rodikliai

N	rodiklis	vienetai	2006
1	Prekių eksportas	mln. JAV dolerių	403,9
2	Tarp visų Ukrainos sričių	%	1,1
3	Prekių importas	mln. JAV dolerių	321,6
4	Tarp visų Ukrainos sričių	%	0,7
5	Eksporto-importo saldo	mln. JAV dolerių	82,3
6	Kapitalinės investicijos	mln. grivinų	2923,6
7	Vidutinis atlyginimas	Grivinų (2007-01-01)	822
8	Vidutinis atlyginimas	JAV dolerių (2007-01-01)	162,8

Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.

Susisiekimas

Regionas turi gana išvystytą transporto infrastruktūrą. Sritį kerta svarbi automobilių tranzito arterija, tarptautinis greitkelis E40 (181,9 km srityje). Upėse gerai išvystyta laivininkystė (ypatingai Pietiniame Buge ir Dniestre) Svarbiausi geležinkelio mazgai – Kozjatynas, Žmerynka, Vinycia, Vapnjarka, Kalynivka, Rudnycia. Vinycioje veikia oro uostas.

Automobilių keliai srityje:
	Maršrutas	Didesni miestai srityje	Ukrainietiška numeracija	Tarptautinė numeracija	Statusas
	Stryjus – Znamenka	Vinycia	M12	E40	Tarptautinis
	Žytomyras-- skp „Podolės Mogiliavas“	Vinycia		-	Tarptautinis

Kelių rodyklė

Bendras automobilių kelių ilgis – 8899,6 km

Švietimas ir kultūra

Srityje yra 41 aukštoji mokykla, 36 profesinės-techninės mokyklos, 991 bendrojo lavinimo mokyklų, 689 ikimokyklinių ugdymo įstaigų.

Veikia 2 teatrai, 1256 kino teatrų, kultūros namų ar klubų, 20 muziejų iš kurių žymiausi:

Nacianalinis N. Pirogovo muziejus – žymaus rusų chirurgo;
A. Suvorovo – žymaus rusų karvedžio;
Aviacijos muziejus.

Turizmas

Srityje pastaruoju metu intensyviai vystoma turizmo infrastruktūra. Lankytinos vietos:

mineralinių vandenų kurortas Chmilnyke;
Hitlerio „Vervolfo“ bunkerio vieta;
rūmai Tulčyne ir Nemyrive;
Pirogovo muziejus-sodyba;
Aviacijos muziejus;
Vinycios miestas.

Išnašos

[ http://www.ukrstat.gov.ua/ Ukrainos statistikos komitetas]

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Oficiali svetainė (ukr.)

[NBU-1] [ http://www.ukrstat.gov.ua/ Ukrainos statistikos komitetas]