Šis straipsnis dėl savo svarbos redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas Jo negali redaguoti neregistruot

Šis straipsnis dėl savo svarbos, ar yra .
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti .

Kìjevo sritìs (ukr. Ки́ївська о́бласть arba Київщина) – sritis šiaurės Ukrainoje, prie Dniepro upės. Šiaurės rytuose ribojasi su Černigovo, pietryčiuose – su Poltavos, pietuose – su Čerkasų, pietvakariuose – su Vinycios, vakaruose – su Žytomyro sritimis, šiaurėje – su Baltarusija. Administracinis centras – valstybinio pavaldumo miestas Kijevas (kadangi miestas yra atskiras administracinis vienetas, de facto sritis neturi administracinio centro).

Kijevo sritis
Київська область

Valstybė

Ukraina

Administracinis centras

Kijevas

Rajonų

25

Srities pavaldumo miestai

12

Rajono pavaldumo miestai

14

Įkūrimo data

1932 m. vasario 27 d.

Gubernatorius

Oleksijus Černyšovas
Олексій Чернишов

Gyventojų

1 795 079

Plotas

28 121 km²

Tankumas

64 žm./km²

Tel. kodas

44

Tinklalapis

Oficiali svetainė

Vikiteka

Kijevo sritisVikiteka

Geografija

Plotas

Srities plotas 28131 km², kas sudaro 4,66 % Ukrainos teritorijos ir užima 8-tą vietą tarp šalies sričių.

Vandens telkiniai

Sritis turi tankią upių sistemą – 177 upės kurių ilgis virš 10 km. Svarbiausia vandens arterija – Dniepro upė kurios ilgis srityje – 246 km. Kitos svarbios upės Dniepro intakai: Pripetė, Teterivas, Irpinė, Rosė (dešinieji); Desna, (kairieji). Srities teritorijoje – Kijevo tvenkinys ir dalis Kanivo tvenkinio. Iš viso srityje 55 vandens saugyklų, virš 750 nedidelių ežerų, 2383 kūdros.

Reljefas

Šiaurinė srities dalis išsidėsčiusi Polesės žemumoje, vidurinė – , o pietvakarinę srities dalis yra . Aukščiausias srities taškas – 273 m virš jūros lygio. Žemiausias – 99 m.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -4,5 °C, liepos – 18,6 °C. Per metus iškrenta 550–600 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.

Istorija

Kijevo sritis įkurta 1932 m. vasario 27 d.

1986 m. balandį pasienyje su Baltarusija įvyko Černobylio avarija.

1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 95,52% pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Kijevo sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Gyventojai

2001-aisiais m. srityje gyveno 1 827 900 gyventojų. Tarp jų:

miesto gyventojų – 57,6 %
kaimo gyventojų − 43,4 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

ukrainiečiai – 92,5 %
kiti (rusai, baltarusiai, žydai) – 7,5 %

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 65 žm./km².

Demografinė raida tarp 1995 m. ir 2006 m.

1995 m.

1996 m.

1997 m.

1998 m.

1999 m.

2000 m.

2006 m.

2 643 800

2 638 700

2 630 400

2 629 300

2 626 500

2 631 900

1 755 497

Fastivo rajonas

Administracinis suskirstymas

Didžiausi miestai:

Ekonomika

Kijevo srityje išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, padangų gamybos, žemės ūkio technikos gamybos, miškų apdirbimo, statybos prekių gamybos, chemijos, naftos, lengvoji bei maisto pramonė. Veikia galinga Tripolsko šiluminė jėgainė, vandens ir hidroakumuliatorinės jėgainių kompleksas.

Ekonomikos rodikliai

N	rodiklis	vienetai	2006
1	Prekių eksportas	mln. JAV dolerių	581,5
2	Tarp visų Ukrainos sričių	%	1,5
3	Prekių importas	mln. JAV dolerių	1950,6
4	Tarp visų Ukrainos sričių	%	4,3
5	Eksporto-importo saldo	mln. JAV dolerių	−1369,1
6	Kapitalinės investicijos	mln. grivinų	8038,3
7	Vidutinis atlyginimas	Grivinų (2007-01-01)	1117
8	Vidutinis atlyginimas	JAV dolerių (2007-01-01)	221,2

Susisiekimas

Sritį kerta svarbiausios šalies automobilių tranzito arterijos dviem kryptimis iš šiaurės į pietus automagistralė E95 ir iš rytų į vakarus – E40. Gerai išvystytas geležinkelio mazgas.

Boryspilyje yra daugiausiai šalyje keleivių aptarnaujantis tarptautinis oro uostas.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas	Didesni miestai srityje	Ukrainietiška numeracija	Tarptautinė numeracija	Statusas
Kiejvas – skp „Naujieji Jarylovičiai“	Brovarai	M01	E95	Tarptautinis
Kijevas – skp „“	Kijevas, Boryspilis,	M03	E40	Tarptautinis
Kijevas – Odesa		M05	E95	Tarptautinis
Kijevas – skp „Čopas“		M06	E40	Tarptautinis
Kijevas – skp „Jahodynas“	Hostomelis	M07		Tarptautinis
Kijevas – Znamenka	Obuchivas, Kaharlykas	H01	-	Nacionalinis
Kijevas – skp*	Brovarai	H07	-	Nacionalinis

Išnaša. skp – Sienos kirtimo punktas

Turizmas

Srityje gerai išvystyta turizmo infrastrūktura. įsikūręs liaudies achtektūros ir buities muziejus, Bila Cerkvoje didelis medelynas – Oleksandrijos parkas. Pastaraisias metais ypač vystomas turizmas į negyvenamą Pripetės miestą bei Černobylio branduolinės jėgainės apylinkės. Kanivo bei Kijevo tvenkiniai, kiti vandens telkiniai – mėgiamos kijeviečių poilsio vietos.

Taip pat skaitykite

Išnašos

UKRAINE: Provinces and Major Cities, citypopulation.de
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 208
. Suarchyvuotas originalas 2008-05-12. Nuoroda tikrinta 2008-06-24.

Nuorodos

Vikiteka: Kijevo sritis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Oficiali svetainė 2022-05-07 iš Wayback Machine projekto.
Turizmo informacijos tinklalapis 2010-09-22 iš Wayback Machine projekto.

[1] UKRAINE: Provinces and Major Cities, citypopulation.de

[2] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 208

[Kijevo_srities_gyventojai-3] . Suarchyvuotas originalas 2008-05-12. Nuoroda tikrinta 2008-06-24.