Vincas Urbutis

Vincas Urbutis
Gimė	1929 m. vasario 26 d. Petraičiai, Židikų valsčius, Mažeikių apskritis, Lietuva
Mirė	2015 m. liepos 12 d. (86 metai) Vilnius, Lietuva
Palaidotas (-a)	Židikų kapinės
Tautybė	lietuvis
Veikla	kalbininkas
Sritis	lietuvių k. morfologija, etimologija
Organizacijos	Vilniaus universitetas
Pareigos	profesorius
Išsilavinimas	hab. hum. mokslų daktaras
Alma mater	Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
LTSR valstybinė premija

Vincas Urbutis (1929 m. vasario 26 d. – 2015 m. liepos 12 d.) – Lietuvos kalbininkas, profesorius.

Biografija

Iki 1944 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje, o 1946 m. baigė Viekšnių gimnaziją.

1951 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas, 1956 m. įgijo daktaro, 1971 m. – habilituoto mokslų daktaro laipsnį. Ilgametis šio universiteto dėstytojas (1954–1994 m.), profesorius (nuo 1974 m.).

Darbai

Vincas Urbutis tyrinėjo lietuvių žodžių darybą ir etimologiją, lietuvių ir latvių leksikografijos istoriją, Martyno Mažvydo slavizmus, suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus. Paskelbė straipsnių kalbos kultūros, terminologijos, bibliografijos klausimais. Pasinaudodamas M. Svadešo glotochronologiniu metodu, V. Urbutis apskaičiavo lietuvių ir latvių kalbų atsiskyrimo laikmetį (maždaug prieš 1300 metų).

Bibliografija

• Žodžių darybos teorija (1978 m.)
• Baltų etimologijos etiudai (1985 m.)
• Lietuvių kalbos išdavystė (2006 m.)
• Knygos apie žodžius (2010 m.)
• Pavardžių pradžiamokslis (2010 m.)

Parengė skyrius leidiniuose Dabartinė lietuvių kalba (1961 m.), Lietuvių kalbos gramatika (I t., 1965 m.), Dabartinėje lietuvių kalbos gramatika (1994 m.).

Apdovanojimai

• LTSR valstybinė premija (su kitais, 1977 m.)
• Lietuvos mokslo premija (su kitais, 1997 m.)

Šaltiniai

1. Algirdas Sabaliauskas. Urbutis, Vincas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015