Vilniaus universiteto leidykla

Vilniaus universiteto leidykla

Pramonė	Leidyba
Pirmtakas (-ai)	Vilniaus akademijos spaustuvė
Įkurta	Vilnius, Lietuvos didžioji kunigaikštystė (1575 (1575))
Įkūrėjas (-ai)	Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis
Centrinė būstinė	Saulėtekio al. 9, Vilnius, Lietuva
Svarbiausi darbuotojai	prof. dr. Arūnas Gudinavičius (direktorius)
Savininkas (-ai)	Vilniaus universitetas
Darbuotojų	16
Tinklalapis	www.leidykla.vu.lt

Vilniaus universiteto leidykla – nuo 1575 m. veiklą tęsiančios Vilniaus universiteto leidyklos misija yra puoselėti modernias ir laiko patikrintas tradicijas. Pagrindiniai leidybos uždaviniai – mokslinių ir mokslo populiarinamųjų leidinių, periodinių, tęstinių mokslo darbų, vadovėlių, monografijų, žodynų, žinynų, bibliografinių rodyklių, plakatų, lankstinukų, kvietimų, skrajučių, vizitinių kortelių parengimas ir leidyba, autorių, sudarytojų, redaktorių įvairiais leidybos klausimais konsultavimas.

Istorija

Pirmosios Vilniaus universiteto leidyklos išleistos knygos „Pro sacratissima eucharistia contra haeresim Zwinglianam“ (autorius Petras Skarga) viršelis, 1576 m.

Dabartinė Vilniaus universiteto leidykla savo veiklą, kaip Vilniaus akademijos spaustuvė, pradėjo 1575 m. Ją įkūrė didikas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, o spaustuvės valdymą pavedė jėzuitams. Radvilos XVI a. turėjo dvi spaustuves: Nesvyžiuje ir Brastoje. Pastaroji kaip tik ir buvo perkelta į Vilnių. Tiksli spaustuvės vieta nežinoma. Greičiausiai Lukiškėse, kur stovėję Radvilų rūmai. Vėliau ji galėjo būti perkelta į Šv. Jonų gatvę. 1576 m. gegužę pasirodė šios spaustuvės pirmasis leidinys – Petro Skargos knyga „Už Švenčiausiąją Eucharistiją prieš Cvinglio ereziją“.

XVI a. knygų spausdinimas buvo nesudėtingas, spaustuvių įrengimai paprasti, inventorius nedidelis. XVII a. spaustuvės veikla išsiplėtė, padaugėjo darbuotojų, buvo išspausdinta vertingiausia to meto mokslinė literatūra. Akademijos spaustuvės ekonominė padėtis, palyginti su privačiomis, buvo išskirtinė, jos veiklą finansavo pasaulietinė visuomenė, Bažnyčia, mecenavo ir pats Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. 1597 m. spaustuvės taisyklėse minima, kad jis paaukojo 1000 guldenų raidėms išlieti bei kitai spaustuvės veiklai pagerinti.

XVIII a. viduryje spaustuvės veikla išplečiama nacionaliniu lygiu, per metus išspausdinama daugiau nei 50 leidinių. Vis dėlto jos darbą stabdė cenzūra, kontroliavusi ir knygų turinį, ir platinimą, apskritai – visą jų leidybą. Tiesa, spaustuvei yra pavykę išspausdinti necenzūruotų leidinių. Visuomeninis gyvenimas, pačios akademijos reformos turėjo įtakos, kad spaustuvė ėmė spausdinti įvairesnius leidinius, jų kiekis didėjo.

Akademijos spaustuvė leido ir mokslinę, ir grožinę literatūrą. Mokslinė literatūra – įvairių mokslo šakų tyrinėjimai, vadovėliai, žodynai, mokslo populiarinimo darbai ir kt. Grožinei literatūrai, be poezijos, prozos, buvo priskiriami ir proginiai kūriniai, didaktinė bei antikinė literatūra. Ano meto sąlygomis tokia produkcija leido akademijos spaustuvę lyginti su produktyviausiomis Vakarų Europos spaustuvėmis, joje buvo išspausdinta ir keliolika leidinių graikų, italų, prancūzų, vokiečių kalbomis.

Panaikinus Jėzuitų ordiną, nuo 1773 m. spaustuvė priklausė valstybės iždui, nuo 1785 – vietoj Akademijos įkurtai Lietuvos vyriausiajai mokyklai, nuo 1803 m. pervadintai į Vilniaus universitetą. Vilniaus akademija savo veiklą tęsė iki XIX amžiaus pradžios, 1805 m. Tada spaustuvė buvo parduota Juozapui Zavadskiui, jis tapo „Jo Imperatoriškojo universiteto tipografu“. J. Zavadskis sukūrė tuo metu didžiausią ir moderniausią knygyną Vilniuje, jau 1809 m. garsėjusį lenkiškų knygų asortimentu. Ši spaustuvė buvo pati geriausia ir didžiausia XIX a. vidurio lietuviškų knygų leidėja to meto Lietuvoje, ir nors su pertrūkiais veikė iki pat nacionalizacijos 1940 m., tačiau spaudos draudimo metais (1864–1904) išgyveno sunkiausius laikus. 1866 m. Zavadskių spaustuvėje rasta daug lietuviškų knygų, dėl to iki 1869 m. generalgubernatoriaus nurodymu spaustuvės veikla iš viso buvo sustabdyta. Nuo 1869 m. veikla atsinaujino ir kasmet buvo spausdinama po 10–20 leidinių daugiausiai lenkiškai, rečiau rusų, lotynų kalbomis.

Panaikinus lietuvių spaudos draudimą ir XX a. pradžioje prasidėjus tautiniam atgimimui, susiformavo didelė lietuviškų knygų paklausa, o tai leido Zavadskių spaustuvei vėl suaktyvinti veiklą ir tapti pajėgiausia XX a. pradžios spaustuve. 1909 m. Zavadskių spaustuvėje atsirado rotacinė spaudos mašina, pirmieji linotipai, kas leido atsisakyti rankinio raidžių rinkimo. 1913 m. spaustuvė turėjo 12 spausdinimo mašinų ir du linotipus, joje dirbo per 50 darbininkų . Kasmet išspausdindavo apie 30-40 knygų ir po keletą periodinių leidinių. Zavadskiai atidarė ir knygyną, kuris turėjo net lietuviškos spaudos skyrių. Vilniui tapus Lenkijos dalimi Zavadskių spaustuvė dirbo toliau, kol 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir Vilnių, kaip ir visos kitos leidybinės įstaigos, spaustuvės ir knygynai buvo nacionalizuota ir perduota „Tiesos“ redakcijai. Per 1941–1943 m. nacių okupacijos laikotarpį Vilniaus universitetas išleido 11 mokslinių leidinių, dažniausiai juos spausdindavo tuometinėje Vilniaus „Švyturio“ spaustuvėje. Lietuvą vėl okupavus Sovietų Sąjungai, 1955 m. „Tiesos“ redakciją sujungus su „Sovetskaja Litva“ spaustuve, naujoji įmonė buvo pavadinta LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuve, tačiau spausdino ir knygas. Minima, kad 1960 m. Vilniaus universiteto leidykla turėjo Sovietų Lietuvos vyriausybės suteiktas leidybos teises ir leido mokomąją literatūrą, mokslinių konferencijų medžiagą.

Iki 1990 m. dabartinė Vilniaus universiteto leidykla veikė kaip Vilniaus universiteto redakcinis-leidybinis skyrius. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1997 m. gegužės 19 d., Vilniaus universiteto leidykla buvo transformuota į uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus universiteto leidykla“ ir veikė patalpose S. Skapo g. 7, Vilniuje (VU centrinių rūmų Daukanto kieme). Tuo metu [1997] VU leidyklos vizija buvo tapti geriausia mokslo ir švietimo literatūros srityje, modernizuoti darbus, leisti elektronines knygas, interaktyvius leidinius.

2003 m. jos juridinis statusas buvo pakeistas į viešąją įstaigą, leidykla persikėlė į patalpas Universiteto g. 1. 2011 m. įvykdžius reformą atsirado dvi leidyklos: VšĮ „Akademinė leidyba“ ir Vilniaus universiteto padalinys „Leidybos direkcija“. Nuo 2017 m. šis Vilniaus universiteto padalinys vėl veikia Vilniaus universiteto leidyklos pavadinimu.

Žinomiausi autoriai

Kęstutis Glaveckas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Kęstutis Strupas, Gražina Drąsutienė, Grigorijus Potašenko, Dalia Čiočytė, Regina Rudaitytė, Vladas Žukas, Eugenija Ulčinaitė, Dalia Dilytė, Genovaitė Raguotienė, Vitas Labutis, Vytautas Juozapas Mažiulis, Vladas Vitkauskas, Vanda Zaborskaitė, Vytautas Kardelis, Audinga Peluritytė-Tikuišienė, Vaclovas Dargužas, Jonas Palionis, Natalija Arlauskaitė, Česlovas Kalenda, Pavelas Ivinskis, Marius Povilas Šaulauskas, Zenonas Norkus, Arvydas Šliogeris, Arūnas Mickevičius, Evaldas Nekrašas, Rita Šerpytytė, Viktorija Daujotytė, Vygintas Bronius Pšibilskis, Alfredas Bumblauskas, Zenonas Butkus, Kazys Ambrozaitis, Aldona Bartusevičienė, Mykolas Michelbertas, Rimvydas Laužikas, , Domas Kaunas, Gintautas Vėlius, Algirdas Jakubčionis, Virginija Jurėnienė, Osvaldas Janonis, Zenona Atkočiūnienė, Žygintas Pečiulis, Audronė Glosienė, Birutė Butkevičienė, Vaclovas Lakis, Pranas Žilinskas, Feliksas Orliukas, Dalia Šatkovskienė, Leonas Jovaiša, Benediktas Juodka, Leonas Simanauskas, Birutė Galinienė, Stanislovas Martišius, Rimvydas Skyrius, Robertas Mokrikas, Remigijus Čiegis, Juozas Ruževičius, Birutė Vengrienė, Dalia Marcinkevičienė, Laimutė Žalimienė, , Algimantas Valantiejus, Lauras Bielinis, Raimundas Lopata, Vytautas Radžvilas, Alvydas Jokubaitis, Jūratė Novagrockienė, Jevgenij Machovenko, Gintaras Beresnevičius, Povilas Gylys, Ramūnas Vilpišauskas, Gintaras Švedas, Aldona Šiurkutė, Gintautas Valickas, Ainė Ramonaitė, Vincas Būda, Kęstutis Kilkus, Vaclovas Ščemeliovas, Meilutė Kabailienė, Vytautas Juodkazis, Giedrė Beconytė, Arūnas Bukantis, Juozas Paškevičius, Gediminas Motuza, Gintautas Tamulaitis, Juozas Vidmantas Vaitkus, Juozas Rimantas Lazutka, Osvaldas Rukšėnas, Gintautas Brimas, Rimantas Stukas, Sigita Lesinskienė, Eugenijus Lesinskas, Dainius Pūras, Ruvinas Ptašekas, Aurelija Vaitkuvienė, Povilas Plevokas, Jonas Naujalis, Alina Pūrienė, Pranas Kaltenis, Kristupas Sabolius, Rimvydas Laužikas.

Mokslo periodika

Leidykla yra 47 humanitarinių, socialinių mokslų, biomedicinos srities, fizinių ir tarpdisciplininių recenzuojamų mokslo žurnalų leidėjas arba leidybos partneris.

Humanitarinių mokslų srities mokslo periodika:

• Acta humanitarica academiae Saulensis. Įkurtas 2006 m. Publikuojami darbai iš kalbotyros, literatūrologijos, istorijos, filosofijos, etnologijos ir kitų humanitarinių mokslų krypčių.
• Acta Museologica Lithuanica. 2013 m. įkurtas tęstinis recenzuojamas leidinys, nagrinėjantis muziejų istorijos, rinkinių valdymo, metamuzeologijos, ekspozicijų ir parodų rengimo, paveldo komunikacijos, skaitmeninių technologijų taikymo, edukacijos, vadybos ir politikos klausimus.
• Acta Orientalia Vilnensia. Nuo 2000 m. leidžiamas tarptautinis periodinis recenzuojamas leidinys anglų kalba, spausdinantis empirines, teorines ir istorines studijas apie Indijos subkontinentą, Viduriniuosius Rytus, Centrinę Aziją, Tolimuosius Rytus ir Pietryčių Aziją.
• Archaeologia Lituana. 1999 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, nagrinėjantis archeologijos istorijos ir metodologijos klausimus bei skelbiantis Baltijos regionui reikšmingus archeologinių tyrimų duomenis. Registruotas Scopus nuo 2022 m.
• Baltistica. Įkurtas 1958 m. Publikuoja įvairių kalbų sinchroninius ir diachroninius, taip pat ir tarpkalbinių aspektų, tyrimus.
• Kalbotyra. 1958 m. pradėtas leisti recenzuojamas žurnalas, publikuojantis įvairių kalbų sinchroninius ir diachroninius, taip pat ir tarpkalbinių aspektų, tyrimus. Registruotas Scopus nuo 2022 m.
• Lietuvos istorijos studijos. 1992 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis straipsnius apie Lietuvos praeitį, jos istorinę raidą, lietuvių tautos valstybingumą, materialinės ir dvasinės kultūros raidą, jos sąveiką su kitomis tautomis, vietą pasaulio civilizacijoje. Registruotas Scopus nuo 2023 m.
• Lietuvių kalba. Įkurtas 2007 m. Publikuoja fonetikos ir fonologijos, morfologijos ir sintaksės, leksikos ir diskurso, semantikos ir pragmatikos tyrimus.
• Literatūra. 1958 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis straipsnius apie Lietuvos ir užsienio literatūrų ir kultūrų tyrimus. Registruotas Scopus nuo 2022 m.
• Problemos. 1968 m. įkurtas recenzuojamas filosofijos žurnalas, skelbiantis akademinius straipsnius, knygų recenzijas ir akademinio gyvenimo kroniką. Registruotas Scopus nuo 2002 m., Web of Science nuo 2005 m.
• Respectus Philologicus. Įkurtas 1999 m. Publikuoja lingvistikos, literatūros naratyvų ir kontekstų problematikos, reklamos diskurso paveikumo, vertimo teorijos ir praktikos, audiovizualinius tyrimus. Registruotas Scopus nuo 2022 m.
• Scandinavistica Vilnensis. Įkurtas 2009 m. Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro. Publikuoja akademinių straipsnių rinkinius, akademines knygas ir skandinavų literatūros vertimus
• Semiotika. Įkurtas 1994. Skirtas įvairių semiotikos  problemų gvildenimui ir semiotinių prieigų taikymui kultūros diskursų analizėje. Žurnalas publikuoja originalius mokslo straipsnius, mokslo recenzijas ir diskusijas, semiotikos šaltinių tekstus ir jų vertimus į lietuvių kalbą.
• Slavistica Vilnensis. 1997 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis paleoslavistikos, baltų ir slavų kalbų sąsajų, LDK kalbų, kultūrų ir raštijos, slavų kalbų istorinės gramatikos bei bendrinių kalbų raidos, lyginamosios, tipologinės ir kontrastyvinės slavų kalbų gramatikos, slavų dialektologijos, etnolingvistikos ir kultūros tematikos straipsnius. Registruotas Scopus nuo 2023 m.
• Taikomoji kalbotyra. Įkurtas 2012 m. Tarptautinis elektroninis mokslo žurnalas, skirtas publikuoti tiriamuosius, apžvalginius, diskusinius straipsnius, recenzijas ir mokslinius esė taikomosios kalbotyros tematika. Registruotas Scopus nuo 2022 m.
• Vertimo studijos. 2008 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis straipsnius įvairiomis vertimo temomis. Registruotas Scopus nuo 2023 m.

Socialinių mokslų srities mokslo periodika:

• Acta Paedagogica Vilnensia. 1991 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, gvildenantis teorinius ir metodologinius švietimo ir ugdymo bei švietimo politikos ir kultūros analizės klausimus. Registruotas Scopus nuo 2022 m.
• Baltic Journal of Political Science. 1999 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, nagrinėjantis archeologijos istorijos ir metodologijos klausimus bei skelbiantis Baltijos regionui reikšmingus archeologinių tyrimų duomenis.
• Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika. Įkurtas 2007 m. Nagrinėja buhalterinės apskaitos, audito ir analizės klausimus.
• Ekonomika. 1960 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, nagrinėjantis šiuolaikinės ekonomikos, sektorinės situacijos ir verslo plėtros strategijos vietos ir užsienio rinkose klausimus centrinės ir rytų Europos šalių ekonominio vystymosi kontekste. Registruotas Scopus nuo 2022 m.
• Knygotyra. Nuo 1961 m. leidžiamas, atviros prieigos, recenzuojamas tarptautinis žurnalas, skirtas tarpdisciplininiams spausdintinių ir skaitmeninių leidinių tyrimams, apimantiems knygos ir periodikos istoriją, istoriografiją ir kultūrą, tradicinę ir skaitmeninę leidybą, skaitymo, rašytinių medijų komunikacijos, spausdintinio ir rankraštinio paveldo problemas. Registruotas Scopus nuo 2018 m.
• Organizations and Markets in emerging economies. Įkurtas 2010 m. Publikuoja tyrimus apie naujus organizacinių ir rinkos tyrimų aspektus besivystančios ekonomikos šalyse. Registruotas Scopus nuo 2022 m.
• Politologija. 1989 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas Scopus nuo 2012 m.
• Psichologija. 1962 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas („Psichologija“ – nuo 1980 m.), publikuojantis straipsnius visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėmis temomis.
• Socialiniai tyrimai. Įkurtas 2004 m. Publikuojami įvairių socialinių mokslų krypčių tyrimų pagrindu parengti straipsniai, nagrinėjantys socialiniuose moksluose aktualius socialinius procesus bei fenomenus.
• Social Welfare : Interdisciplinary Approach. Įkurtas 2011 m. Apima platų temų spektrą, susijusį su žmogaus socialine gerove ir sėkmingu socialiniu dalyvavimu visuomenės gyvenime.
• Specialusis ugdymas. Įkurtas 1998 m. Siekia papildyti mokslinius bei praktinius neįgaliųjų ugdymo bei socialinio dalyvavimo resursus. Registruotas Scopus nuo 2022 m.
• Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. (STEPP). 1997 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis šių dienų visuomenės ir kultūros pokyčių, socialinės teorijos raidos bei besikeičiančios sociologijos savivokos tematikos straipsnius.
• Teisė. 1957 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis teorinius ir praktinius teises tematikos straipsnius.
• Transformations in Business and Economics. Įkurtas 2002 m. Publikuoja verslo, ekonomikos, rinkos aplinkos ir jos plėtros tyrimus.
• Žurnalistikos tyrimai. 2008 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis žurnalistikos ir medijų studijų tematikos straipsnius.

Biomedicinos mokslų srities mokslo periodika:

• Lietuvos chirurgija. 1993 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis mokslinius Lietuvos ir užsienio autorių chirurgijos srities straipsnius.
• Acta medica Lituanica. 1994 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis medicinos ir biomedicinos srities straipsnius. Registruotas Scopus nuo 2022 m.

Fizinių mokslų srities mokslo periodika:

• Informatica. Įkurtas 1990 m. Publikuoja matematinių simuliacijų ir optimizacijos, atpažinimo ir kontrolės, programavimo teorijos ir sistemų, automatizavimo sistemų ir elementų tyrimus. Registruotas Scopus nuo 1999 m.
• Nonliner Analysis: Modelling and controll. Įkurtas 2007 m. Publikuoja netiesinių procesų ir reiškinių, įskaitant gamtos reiškinių netiesinio modeliavimo, tyrimus. Registruotas Scopus nuo 2010 m.
• Lietuvos matematikos rinkinys. Įkurtas 1961 m. Publikuoja įvairių matematikos sričių straipsnius.

Tarpdisciplininė mokslo periodika:

• Bibliotheca Lituana. Įkurtas 2011 m. Nagrinėja bibliotekų istorijos ir dokumentinio paveldo klausimus.
• Jaunųjų mokslininkų darbai. Įkurtas 2003 m. Publikuojami originalūs jaunųjų mokslininkų parengti moksliniai straipsniai, kuriuose skelbiami autorių biomedicinos, fizinių, humanitarinių, socialinių, technologijos mokslų srityse atliktų tyrimų rezultatai.
• Informatics in Education. Įkurtas 2002 m. Publikuoja informatikos ir edukologijos sričių tyrimus.
• Information & Media. Įkurtas 1994 m. Nagrinėja informacijos ir žinių visuomenės, žinių vadybos, organizacijos komunikacijos vadybos, kultūros tyrimų, žiniasklaidos ir naujųjų medijų, globalios ir tarpkultūrinės komunikacijos, mokslotyros klausimus. Registruotas Scopus nuo 2018 m.
• Kriminologijos studijos. 2014 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis kriminologijos tematikos straipsnius.
• Olympiads in Informatics. Įkurtas 2007 m. Publikuoja tyrimus apie informatikos mokymą ir mokymąsi rengiant olimpiadas ir konkursus.
• Religija ir kultūra. 2004 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis religijos fenomeno bei religijos ir kultūros santykio tyrimų, integruotai apimančių religijotyrines, religijos filosofijos ir etc. disciplinas, tematikos straipsnius.
• Sociologija. Mintis ir veiksmas. 1997 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis šių dienų visuomenės ir kultūros pokyčių, socialinės teorijos raidos bei besikeičiančios sociologijos savivokos tematikos straipsnius..
• Verbum. 2010 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis germanų, romanų ir slavų lingvistikos bei edukologijos tyrimų tematikos straipsnius. Registruotas Scopus nuo 2021 m.
• Vilnius University Open Series. Įkurtas 2019 m. Publikuoja įvairios tematikos straipsnių rinkinius.
• Vilnius University Proceedings. Įkurtas 2019 m. Publikuoja Vilniaus universiteto bendruomenės parengtus įvairios tematikos straipsnių rinkinius.

Narystė organizacijose

• Lietuvos leidėjų asociacija
• Lietuvos mokslo periodikos asociacija
• Lietuvos akademinių leidyklų asociacija
• Crossref
• Association of European University Presses
• Open Access Scholarly Publishing Association

Direktoriai

Iki XVII a. vidurio apie spaustuvės vadovus beveik visai nėra žinių. Žinoma, kad spaustuvei vadovavo prefektai, skiriami iš jėzuitų, jiems padėjo pavaduotojai – socijai. Spėjama, kad pirmasis prefektas – Petras Skarga. Vėliau vadovavo Pilypas Vidmantas, Valentinas Ruskovijus. Kiek neigiamas akademijos vadovų požiūris į spaustuvę, nuolatiniai finansiniai rūpesčiai lėmė, kad prefekto pareigos nebuvo patrauklios – priešingai, jų buvo vengiama.

XVII – XVIII a. spaustuvės prefektai

• Jonas Chodzinskis (1642–1644)
• Kristupas Venslavovičius (1644–1645)
• Jokūbas Pazurkevičius (1645–1651)
• Danielius Račinskis (1651–1654)
• Mykolas Dambrovskis (1654–1665)
• Mykolas Telševskis (1665–1666)
• Mykolas Dambrovskis (1666–1673)
• Andrius Filipovičius (1673–1676)
• Mykolas Dambrovskis (1676–1677)
• Steponas Visockis (1677–1680)
• Kazimieras Kelpša (1680–1682)
• Steponas Visockis (1682–1684)
• Georgas Berentas (1684–1686)
• Jonas Markvartas (1686–1687)
• Konradas Terpilovskis (1687–1688)
• Juozas Rimgaila (1688–1691)
• Georgas Berentas (1691–1693)
• Kazimieras Staniulis (1693–1696)
• Petras Puzinas (1696–1706)
• Jonas Narbutas (1706–1710)
• J. Skirmantas (1710–1712)
• Aleksandras Kulieša (1712–1720)
• Motiejus Karvackis (1720–1732)
• Aleksandras Kirkoras (1732–1734)
• Teodoras Aucepius (1734–1735)
• Aleksandras Kirkoras (1735–1742)
• Pranciškus Kruševskis (1743–1749)
• Stanislovas Haslovskis (1749–1758)
• Pranciškus Paprockis (1758–1763)
• Aleksandras Januškevičius (1763)
• Vincas Veževičius (1763)
• Pranciškus Sokulskis (1764–1765)
• Kazimieras Naruševičius (1765–1766)
• Martynas Počobutas (1767–1769)
• Jonas Ševaljė (1769–1770)
• Jokūbas Linkenhejeris (1770–1773)

XIX a. spaustuvės vadovai

• Juozapas Zavadskis (1805–1838)
• nuo 1838 m. iki 1940 m. vadovavo J. Zavadskio sūnus Adomas. Vėliau spaustuvei vadovavo Adomo jaunesnysis brolis Feliksas ir kiti giminės atstovai.

Leidyklos vadovai nuo 1982 m.

• Ala Šakalienė (1982–1985)
• Regina [pavardė nežinoma] (1985–1990)
• Zigmas Pocius (1990–1991)
• Antanas Bagvilas (1991–1995)
• Saulius Šaltenis (1995–1996)
• Romualdas Broniukaitis (1996–1997)
• Ramūnas Strumskis (1997–2000)
• Leonidas Zabulionis (2000–2011)
• Jonas Vėgėlė (2011–2017)
• Arūnas Gudinavičius (2017–šiuo metu)

Apdovanojimai

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos įvertinimai už estetinį ir kokybišką leidinių maketavimą:

• Dalia Dilytė. „Antikinė literatūra“, 2006 m.;
• Bonifacas Stundžia. „Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija“, 2009 m.;
• „Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai. Vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų programų studentams“, 2009 m.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įvertinimai už lietuvių k. redagavimą:

• Valentinos Dagienės, Gintauto Grigo, Tatjanos Jevsikovos vadovėlis „Programinės įrangos lokalizavimo darbai“, 2015 m.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos rengiamas Knygos meno konkursas:

• Dailininkas Jurgis Griškevičius pelnė premiją už raiškų Kristupo Saboliaus sudarytos knygos „Materija ir vaizduotė. Hibridinė kūryba tarp meno ir mokslo“ dizainą. 2018 m.
• Pagrindinė metų premija skirta Natalijai Arlauskaitei už 2020 m. publikuotą knygą „Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine“ (knygos dailininkė Agnė Dautartaitė-Krutulė, išleido Vilniaus universiteto leidykla, spausdino „Standartų spaustuvė“).

• Dalykinių knygų, vadovėlių kategorijoje premija skirta Agnei Beinaravičiūtei už 2022 m. publikuotą knygą „Klasikinės japonų literatūros antologija“ (sudarytoja Dalia Švambarytė, išleido Vilniaus universiteto leidykla, spausdino „Petro ofsetas“).

Šaltiniai

1. Petrauskienė, Irena. Vilniaus akademijos spaustuvė 1575–1773. Vilnius: Mokslas, 1976. 248 p.
2. Kaunas, Domas; Glosienė, Audronė; Navickienė, Aušra; Stonienė, Vanda. Lietuviškoji knyga. Istorijos metmenys. Nuo rašto atsiradimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Vilnius: AB „Vilspa“, 1996, 228 p.
3. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. Fondas F 39 – 153.
4. Kosanovskaja, Jekaterina (2011). Knygų leidybą Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941–1944). Knygotyra, 2011, nr. 57, p. 100–123.
5. Lietuvos knyga ir visuomenė: nuo spaudos draudimo iki nepriklausomybės atkūrimo. Vanda Stonienė. Vilnius : Versus Aureus, 2006.
6. Tyško, Renata (2006). Universitetų leidyklos Lietuvoje ir jų vieta rinkoje. Magistro darbas. Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas.
7. Vilniaus universiteto leidiniai. Vilniaus universiteto leidykla, 2018.
8. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 564 psl.
9. Pagerbti Knygos meno konkurso laureatai. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 2019 02 21. https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/pagerbti-knygos-meno-konkurso-laureatai 2022-01-18 iš Wayback Machine projekto.
10. Paaiškėjo Knygos meno konkurso nugalėtojai. 2022-02-21. Lrytas.lt. Nuoroda: https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2022/02/21/news/paaiskejo-knygos-meno-konkurso-nugaletojai-22445946
11. Skelbiami Knygos meno konkurso nugalėtojai. 2023-02-15. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nuoroda: https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/skelbiami-knygos-meno-konkurso-nugaletojai-1/

Nuorodos

• Vilniaus universiteto leidykla
• Knygynas
• Lietuvos leidėjų asociacija
• Lietuvos mokslo periodikos asociacija
• Crossref
• Europos universitetų leidyklų asociacija