54°43′21″š. pl. 25°19′37″r. ilg. / 54.72237°š. pl. 25.326812°r. ilg.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras | |
Įkurtas | 2016 m. |
---|---|
Direktorius | prof. dr. |
Darbuotojų | 372 |
Studentų | 981 |
Bakalaurai | 632 |
Magistrantai | 229 |
Doktorantai | 120 |
Vieta | Saulėtekio al. 7, Vilnius, Lietuva |
Svetainė | www.gmc.vu.lt |
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (santrumpa – VU GMC) – kamieninio akademinio padalinio (fakulteto) statusą turintis Vilniaus universiteto padalinys, kuriame ruošiami biologijos, biochemijos, genetikos, mikrobiologijos, , molekulinės biologijos, neurobiologijos, biofizikos ir kitų gyvybės mokslų specialistai.
Veikla
Centras įkurtas 2016 m. apjungiant į vieną kamieninį akademinį padalinį Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutą, Vilniaus universiteto Biochemijos institutą ir reorganizuoto Vilniaus universiteto Gamtos mokslo fakulteto biologinių katedrų dalį, dabar vadinamą Biomokslų institutu.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre tyrimus vykdo 250 mokslininkų, 116 tyrėjų ir techninio personalo, taip pat studijuoja per 850 bakalauro ir magistro programų studentų (biochemijos, biofizikos, genetikos, mikrobiologijos, biotechnologijos, molekulinės biologijos, neurobiologijos ir kt.) bei 120 doktorantų. Bendras pastato plotas – 24000 m2.
Centre yra įkurtas Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus. Taip pat Centre yra herbariumas bei šalia centro Technologinis verslo inkubatorius.
Centras vykdo aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, dalyvauja tarptautinių ir nacionalinių mokslinių projektų įgyvendinime, dalyvauja aukštųjų technologijų verslo plėtroje.
Institutai
- Biotechnologijos institutas. Instituto direktorius – dr. Vytautas Smirnovas. Institutą sudaro:
- Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyrius (vedėjas – prof. dr. Virginijus Šikšnys);
- Bioinformatikos skyrius (vedėjas – dr. Česlovas Venclovas);
- Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyrius (vedėjas – dr. Daumantas Matulis);
- DNR modifikacijos tyrimų skyrius (vedėjas – prof. Saulius Klimašauskas);
- Eukariotų genų inžinerijos skyrius (vedėja – dr. Rasa Burneikienė-Petraitytė);
- Imunologijos ir ląstelės biologijos skyrius (vedėja – prof. dr. (HP) Aurelija Žvirblienė);
- Mikrotechnologijų sektorius (vadovauja dr. Linas Mažutis);
- Taikomosios biokatalizės sektorius (vadovauja dr. Inga Matijošytė).
- Biochemijos institutas. Instituto direktorius – dr. Kastis Krikštopaitis. Institutą sudaro:
- Bioanalizės skyrius (vedėjas – dr. Marius Dagys);
- Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyrius (vedėjas – dr. Gintaras Valinčius);
- Biologinių modelių skyrius (vedėja – dr. Virginija Bukelskienė);
- Ksenobiotikų biochemijos skyrius (vedėjas – habil. dr. Narimantas Čėnas);
- Ląstelės molekulinės biologijos skyrius (vedėja – prof. Rūta Navakauskienė);
- Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyrius (vedėjas – prof. Rolandas Meškys);
- Proteomikos centras (vedėjas – dr. Mindaugas Valius);
- Bioorganinių junginių chemijos laboratorija (vedėja – dr. Regina Jančienė).
- Biomokslų institutas. Instituto direktorė – prof. dr. Eglė Lastauskienė. Institutas įkurtas 2016 m. buvusio Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto biologinių katedrų pagrindu. Šiuo metu jį sudaro:
- Biochemijos ir molekulinės biologijos katedra (vedėja – doc. dr. Aušra Sasnauskienė);
- Botanikos ir genetikos katedra (vedėjas – prof. dr. (HP) Juozas Rimantas Lazutka);
- Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedra (vedėja – prof. dr. Nomeda Kuisienė);
- Neurobiologijos ir biofizikos katedra (vedėjas – prof. dr. (HP) Osvaldas Rukšėnas);
- Zoologijos katedra (vedėja – doc. dr. Virginija Podėnienė);
- Ekologijos ir aplinkotyros centras (vedėjas – prof. dr. (HP) Alius Ulevičius);
- Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus (vedėjas – prof. dr. (HP) Rimantas Rakauskas).
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Šaltiniai
- Gyvybės mokslų centras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, Papildymų tomas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- „2019 m. veiklos ataskaita“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2020-07-09.
- . Suarchyvuotas originalas 2020-07-11. Nuoroda tikrinta 2020-07-09.
- . Suarchyvuotas originalas 2020-08-03. Nuoroda tikrinta 2020-07-09.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris