Vilkiškiai (Pagėgiai)

Vilkyškiai
Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia
Vilkyškiai
55°07′08″š. pl. 22°07′41″r. ilg. / 55.119°š. pl. 22.128°r. ilg. / 55.119; 22.128 (Vilkyškiai)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Pagėgių savivaldybė
Seniūnija	Vilkyškių seniūnija
Gyventojų (2021)	524
Vikiteka	Vilkyškiai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Vilkỹškiai Kilmininkas: Vilkỹškių Naudininkas: Vilkỹškiams Galininkas: Vilkyškiùs Įnagininkas: Vilkỹškiais Vietininkas: Vilkỹškiuose
Istoriniai pavadinimai	vok. Willkischken

Vilkyškiai – miestelis Pagėgių savivaldybėje, prie kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas, miestelyje išlikusi senoji urbanistinė struktūra (gatvių tinklas, aikštės išplanavimas). Stovi katalikų Vilkyškių Šv. Onos bažnyčia (nuo 1958 m.) ir Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia (įkurta 1549 m.), yra Vilkyškių vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1948 m.), paštas (LT-99023). Dauguma gyventojų dirba AB „Vilkyškių pieninė“ (įmonės istorija siekia 1934 metus, įmonės akcijomis prekiauja Valstybinėje vertybinių popierių biržoje).

Paminklas I pasauliniame kare žuvusiems vilkyškiečiams. Užrašas: „Karuose, tremtyje ir toli nuo Tėvynės žuvusiųjų atminimui. Vilkyškių bažnyčios bendruomenė“

Etimologija

Manoma, kad miestelio vardas anksčiau buvęs ilgesnis – Vilkijiškiai. Tai vietovardis, veikiausiai atsiradęs iš upės Vilka (arba Vilkė) vardo gretiminės lyties Vilkija. Teoriškai taip pat yra įmanoma, kad pirmieji Vilkyškių gyventojai buvo atkilę nuo Vilkijos gyvenvietės. Norminė lytis su priesaga -yšk patvirtinta 1997 m.

Kaimas 1490 m. ir 1540 m. vadintas Wylkischsken, 1600 m. Wilküschke, 1620 m. Willkieschken, nuo 1680 m. Wilkischken.

Geografija

Miestelis įeina į Rambyno regioninio parko teritoriją, įsikūręs moreniniame Vilkyškių kalvagūbrio (60–80 m virš jūros lygio viduryje). Rytuose prateka Jūros upė, pietryčiuose plyti nedidelis .

Istorija

Vilkyškių ąžuolų alėja

Vilkyškiai minimi nuo 1542 metų. Nuo 1551 m. Vilkyškiai vadinti karališkuoju kaimu, kadangi čia buvo svarbi kelių sankirta, tais keliais važinėjo net karaliai. 1554 metais miestelyje pastatoma pirmoji bažnyčia. Pastačius bažnyčią, miestelyje įsikuria ir viena pirmųjų mokyklų Klaipėdos krašte. 1556 m. Vilkyškiuose atidaryta smuklė. 1576 m. kartografas K. Henenbergeris pažymi miestelį tais metais išleistame žemėlapyje. 1624–1628 m. dėl maro išmirė daug gyventojų. 1628 m. įsikūrė .

Miestelis smarkiai nukentėjo Prūsijos-Švedijos karo metu, kai 1678–1679 m. juos užplūdo švedų kariuomenė, 1700 m. per bado ir maro epidemiją Vilkyškiai ir apylinkės smarkiai ištuštėjo. 1718 m. be šeimininkų likusios sodybos pradėtos dalinti vokiečių kolonistams, ypač nuo Zalcburgo. 1757 m., vykstant Septynerių metų karui, Vilkyškiuose kelias savaites siautėjo rusų kazokai.

Iki XVIII a. pradžios miestelio apylinkėse gyveno vien lietuvininkai, tačiau 1709–1711 m. prasiautęs maras ir šiltinė išguldė 2665 žmones, ir vėliau, jau nuo 1736 m. vietos gyventojų sąrašuose pradėjo mirgėti vokiečių pavardės. XVIII a. Vilkyškių apylinkėse apsigyveno keli šimtai religinių pabėgėlių iš Zalcburgo ir . Jiems atminti Vilkyškių centre pastatytas paminklas, simbolizuojantis tolimą kelionę iš Alpių krašto.

Lietuvių kalba miestelio mokykloje dėstyta iki 1872 m. XIX a. Vilkyškiai – Tilžės apskrities kaimas, kuriame buvo pašto stotis.

1902 m. pro Vilkyškius nutiestas siaurasis geležinkelis (išardytas po II pasaulinio karo). 1905 m. miestelyje gyveno 777 žmonės, iš jų 349 kalbėjo lietuviškai. 1912 m. miestelyje buvo daug parduotuvių, 3 viešbučiai, paštas, vaistinė, gydytojas, veterinaras, mokykla, malūnas. Vilkyškiai smarkiai nukentėjo per I pasaulinį karą. 1923 m. Vilkyškiai prijungti prie Lietuvos (Klaipėdos kraštas). 1925 m. buvo beveik 1000 gyventojų, vyko gausūs prekymečiai. Tuomet miestelyje veikė keliolika parduotuvių, restoranas, du viešbučiai, bankas, amatininkų dirbtuvės, vykdavo arklių, galvijų ir kromų jomarkai, Vilkyškių dvare buvo žirgynas. 1934 m. pradėjo veikti didelė „Pienocentro“ pieninė. 1931–1939 m. miestelyje veikė privati lietuviška mokykla. 1939 m. Vilkyškiai okupuoti Vokietijos.

Sovietmečiu buvo .

2006 m. patvirtintas Vilkyškių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1874–1920 m.	Vilkyškių valsčiaus centras	Tilžės apskritis
1920–1939 m.		Pagėgių apskritis
1939–1945 m.		Tilžės-Ragainės apskritis
1945–1950 m.		Pagėgių apskritis
1950–1962 m.	Vilkyškių apylinkės centras	Pagėgių rajonas
1962–1995 m.		Šilutės rajonas
1995–2000 m.	Vilkyškių seniūnijos centras	Šilutės rajono savivaldybė
2000–		Pagėgių savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.	1885 m.	1905 m.	1910 m.	1925 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
819	841	777	747	1 000 (apie)	895	974
1979 m.^sur.	1983 m.	1987 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
1 079	1 058	942	950	883	666	524
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Jonas Urbonas (1807–1886), lietuvininkų literatūrinio sąjūdžio dalyvis, vertėjas, publicistas, 1830–1834 m. mokytojavo Vilkyškių mokykloje
• Jurgis Gerulis (1888–1945), kalbininkas, baltistas
• Oskaras Briuzevitcas (1929–1976), evangelikų kunigas, susideginęs protestuodamas prieš religijos persekiojimą VDR
• Frydrichas Tumosas, kraštotyrininkas, tautosakininkas, dirbo miestelio valstybinėje mokykloje

Tautosaka

XIX a. vidurio svirnas

Vokiečių kalbininkai Augustas Leskynas ir 1882 m. išleido knygą „Litauische Volkslieder und Märchen“, kurioje A. Leskynas užrašė nemažai tautosakos iš Vilkyškių apylinkių, aprašė tarmę.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 251–253
3. Kuri vietovardžio forma autentiškesnė: Vilkyškiai ar Vilkiškiai? 2020-10-21 iš Wayback Machine projekto. Vlkk.lt (tikrinta 2022-05-04).
4. Lange, Dietrich: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
5. Willkischken. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 491 psl. (lenk.)
6. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
7. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
8. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
9. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Vilkyškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 524
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
17. „Objekto Nr. 30255 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos

• Vilkyškiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 719 psl.
• Tauragės apskrities objektai Archyvuota kopija 2013-01-11 iš Archive.is projekto
• Trumpa istorija 2006-09-26 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
		Griežpelkiai I – 10 km
	LUMPĖNAI – 6 km PAGĖGIAI – 15 km		Žukai – 10 km VIEŠVILĖ – 19 km
		Opstainys – 5 km