Vilijos parkasParko takas kurio gale betoninis paminklas žuvusiems Lietuvos kariamsVilijos parkasKoordinatės 54 51 59 š

Vilijos parkas

Vilijos parkas

Koordinatės

54°51′59″š. pl. 23°56′53″r. ilg. / 54.866482°š. pl. 23.947944°r. ilg.

Vieta

Kauno miesto savivaldybė

Seniūnija

Šančių seniūnija

Plotas

1,07 ha

Vilijos parkas – nedidelis parkas Kauno Žemųjų Šančių rajone, pietvakarinėje pusėje besiribojantis su Juozapavičiaus prospektu, įsiterpęs tarp Gudų, Ringuvos ir Čekų gatvelių. Parko statusas ir želdynų ribos patvirtintos 1994 m. Užima 1,07 ha plotą. Tai buvusių karių kapinaičių, 2000 m. įrašytų į LR kultūros vertybių registrą, teritorija. Registro kodas – 21134. Už 200 m driekiasi Žemųjų Šančių kapinės.

Parke iki 1950 m. stovėjo Kauno Dievo Motinos Globėjos cerkvė, po I pasaulinio karo tapusi bažnyčia.

Istorija

Ant Atminties kryžiaus išdrožtas įrašas: „*Šis kryžius pastatytas prisiminti čia stovėjusią Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią 1883–1950, kuri buvo ateistų sunaikinta 1950*“

XIX a. carinės Rusijos armijos kareivinių rajone, dabartinio Vilijos parko centre, buvo pastatyta medinė Kauno Dievo Motinos Globėjos cerkvė Kauno tvirtovės įgulos reikmėms. Tai buvo 109-ojo Volgos pėstininkų pulko Dievo Motinos Globėjos cerkvė, pastatyta 1896 m. Ji buvo kryžiaus formos su pagrindiniu kupolu, apsuptu keturių nedidelių bokštų. Viso statinio tiek išorė, tiek ir vidus buvo papuoštas rusiško stiliaus raižiniais ir dažytas aliejiniais dažais. Turėjo gana masyvų dviejų aukštų ikonostasą su raižiniais, kolonomis ir karnizais, su piešiniais ant paauksuoto fono. Statybas palaimino pats imperatorius Aleksandras III. Atkūrus Nepriklausomybę, apie 1920 m., pertvarkyta į Lietuvos kariuomenės Šančių įgulos karių katalikų bažnyčią, jai suteiktas Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios vardas.

1919–1920 m. šventoriaus šiaurės rytinėje dalyje buvo palaidoti žuvę ir mirę Lietuvos kariai. 1927 m. karių kapai sutvarkyti, mediniai kryželiai pakeisti betoniniais. 1931 m. pastatytas paminklas „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ (projekto aut. S.Stanišauskas). 1931 m. lapkričio 2 d. 17 val. prie Šančių Švenčiausiojo Kryžiaus Išaukštinimo Bažnyčios įvyko šio paminklo šventinimas ir gedulingos pamaldos už karių atminimą. Čia buvo palaidota iki 100 karių. Yra žinių, kad dabartinio parkelio teritorijoje ilsisi ir I pasaulinio karo aukos.

Prie paminklo kariai duodavo priesaiką. Valstybinių iškilmių proga lankydavosi Prezidentas Antanas Smetona. Paminklas buvo altoriaus pavidalo. Viršuje stovėjo liepsnojanti vaza – amžinosios gyvybės simbolis, priešakinėje pusėje – kryžius su spinduliais ir krucifiksu, po kryžiumi – kardas ir altorius su keturkampe lenta, kurioje įrašyta: „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“. Paminklo apačioje buvo du laiptai. Iš viso paminklo statybai išleista tuo laiku 1568 Lt. 94 ct. Karių kapų tvarkymo komisija dėl lėšų stokos kreipėsi į tuometinį II divizijos vadą plk. (vėliau brigados generolas) Kazį Skučą ir karo technikos viršininką plk. (vėliau brigados generolas) Klemensą Popeliučką, kurie parėmė statybą. Paminklo statybai pagelbėjo atskiri kariuomenės daliniai: 2 pėstininkų pulkas, 3 artilerijos pulkas, II divizijos štabas, pionierių batalionas, ryšių batalionas, autorinktinė. Įgulos eiliniai kareiviai prisidėjo nemokamu darbu.

Po II pasaulinio karo bažnyčia paversta sandėliu, karių kapai sulyginti su žeme, paminklas nugriautas. 1950 m. po įvykusio gaisro nugriauta ir pati bažnyčia.

Šančių tikinčiųjų bendruomenės iniciatyva buvusios bažnyčios vietoje 1991 m. rugsėjo 14 d. pašventintas ąžuolinis kryžius (aut R.P.Bakanauskas). Lietuvos kultūros fondo Kauno taryba bandė atstatyti ir paminklą, tačiau nesėkmingai.

Būklė

Paminklas su šūkiu „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ nebaigtas atstatyti, žuvusiųjų atminimo vietos sutvarkymo darbai nebaigti. Kapinaičių teisinė registracija, jų atkūrimo reglamentas neparengti. Visuomenininkai ir politikai 2009 m. yra kreipęsi į valdžią dėl šių darbų padarymo.

Daugelio Šančių gyventojų nuomone, parkui suteiktas Vilijos vardas su šia vietove niekaip nesusijęs, todėl Šančių seniūnija 2009 m. buvo suorganizavusi vietos bendruomenės nuomonės tyrimą dėl parko vardo.

Šaltiniai

http://alkas.lt/2011/11/03/kaune-buvo-pazymetas-paminklo-%E2%80%9Egarbe-zuvusiems-del-tevynes%E2%80%9C-%E2%80%93-80-metis/ Paminklo „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ 80-metis
http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/vilties-kibirkstis-savanoriu-kapinese-255503 Vilties kibirkštis savanorių kapinėse
„Lietuvos karių kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-03.
http://saujagerio.lt/igula/istorija.html Šančių Įgulos bažnyčia
http://datos.kvb.lt/index.php?option=com_laikotarpiai&task=view&id=19&Itemid=65 Kaunas. Datos ir faktai. 1896 m.
http://alkas.lt/2011/08/26/kauno-sajudininkai-isreiske-susirupinima-del-netvarkomu-lietuvos-savanoriu-kapu/ Kauno sąjūdininkai susirūpinę dėl netvarkomų savanorių kapų
http://www.kaminskas.lt/blogas/2009/08/13/del-paminklo-%E2%80%9Ezuvusiems-del-tevynes%E2%80%9C-ir-savanoriu-kapu-vilijos-parke/ Politiko Raimundo Kaminsko kreipimasis dėl Vilijos parko paminklo

[1] ttp://alkas.lt/2011/11/03/kaune-buvo-pazymetas-paminklo-%E2%80%9Egarbe-zuvusiems-del-tevynes%E2%80%9C-%E2%80%93-80-metis/ Paminklo „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ 80-metis

[2] ttp://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/vilties-kibirkstis-savanoriu-kapinese-255503 Vilties kibirkštis savanorių kapinėse

[3] „Lietuvos karių kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-03.

[4] ttp://saujagerio.lt/igula/istorija.html Šančių Įgulos bažnyčia

[5] ttp://datos.kvb.lt/index.php?option=com_laikotarpiai&task=view&id=19&Itemid=65 Kaunas. Datos ir faktai. 1896 m.

[6] ttp://alkas.lt/2011/08/26/kauno-sajudininkai-isreiske-susirupinima-del-netvarkomu-lietuvos-savanoriu-kapu/ Kauno sąjūdininkai susirūpinę dėl netvarkomų savanorių kapų

[7] ttp://www.kaminskas.lt/blogas/2009/08/13/del-paminklo-%E2%80%9Ezuvusiems-del-tevynes%E2%80%9C-ir-savanoriu-kapu-vilijos-parke/ Politiko Raimundo Kaminsko kreipimasis dėl Vilijos parko paminklo