Vidurio Frankų karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Vidurinė Frankų karalystė, arba Lotaro karalystė − trumpalaikė istorinė karalystė, viena iš trijų Karolingų Frankų imperijos dalių, egzistavusi 843−855 m. Jos teritorijos užėmė imperijos centrinę dalį ir tęsėsi nuo dab. Belgijos šiaurėje iki Italijos pietuose. Karalystė valdė dabartinės Belgijos, rytų Prancūzijos, Liuksemburgo, Šveicarijos, šiaurės ir vidurio Italijos teritorijas. Kitos Frankų imperiją sudariusios karalystės buvo Rytų Frankų karalystė ir Vakarų Frankų karalystė.

lot. Francia media Vidurio Frankų karalystė
Frankų impperijos sub-karalystė
← 843 m. – 855 →   →   →
Location of Lotaro karalystė (rausva) 843 m.
Sostinė	Achenas
Kalbos	Frankų kalba
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Verdeno sutartis	843 m. m.
- Padalinimas	855 m.

Raida

gavo šią karalystę trims broliams padalinus Frankų imperiją. Jam formaliai buvo priskirtas visos imperijos imperatoriaus titulas, ir jo teritorijoje buvo svarbiausi imperijos miestai Achenas ir Roma. Baimindamasis brolių sąmokslo, 850 m. Lotaras perleido karalystės ir imperijos sostą savo sūnui , o 855 m. prieš mirtį padalino savo valstybę į tris dalis. Pietinę liko valdyti Liudvikas, kur suformuota Italijos karalystė, šiaurinę dalį užvaldė (čia suformuota Lotaringijos karalystė), o vidurinėje dalyje (Provanso karalystėje) liko valdyti jauniausias sūnus .