Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Žemutinės Burgundijos karalystė − istorinė karalystė, viena iš Karolingų Frankų imperijos dalių, egzistavusi iki 933 m. Jos teritorijos užėmė dab. Prancūzijos istorinius Provanso, Dofinės, Savojos regionus bei gretimas sritis Italijoje. Kitaip dar vadinama Cisžuranine Burgundija ar tiesiog Cisžuranija, dėl to, kad buvo į pietus nuo Žuros kalnų. Be to, karalystė dar vadinama Provanso karalyste.

Žemutinės Burgundijos karalystė

Frankų imperijos sub-karalystė

←

855 m. – 933

→

Žemutinės Burgundijos karalystė (oranžinė) 888 m.

Sostinė

Vjenas, Arlis

Kalbos

Frankų kalba

Valdymo forma

monarchija

Era

Viduramžiai

- Lotaro karalystės padalinimas

855 m. m.

- Susijungimas su Aukštutine Burgundija

933 m.

Raida

Trys Burgundijos. Žemutinė Burgundija pažymėta oranžine spalva.

Prielaidos karalystės atsiradimui susiklostė, kai 855 m. padalino Vidurio Frankų karalystę į tris dalis, atiduodamas jas savo trims sūnums. Vidurinę jos dalį, į pietus nuo Alpių gavo sūnus . Po pastarojo mirties 863 m. karalystė laikinai panaikinta, ir jos teritorijas pasidalino broliai ir . Prie Italijos karalystės prijungtoji Burgundijos dalis 875–879 m. perėjo Vakarų Frankų karaliams.

879 m. mirus Vakarų Frankų karaliui , Provanso diduomenė atsisakė vėl rinkti jo įpėdinį karalių, ir vietoj to karaliumi išsirinko tuometinį vietininką , kuris tapo pirmuoju ne Karolingų dinastijos karaliumi Frankų imperijoje. 880 m. du Vakarų frankų karaliai bandė atkurti valdžią Provanse, vėliau tai bandė padaryti ir Karolis Storasis, tačiau tai jiems nepavyko. Nors Boso teritorijos kuriam laikui susitraukė, sostinė Vjenas nepasidavė.

887 m. Žemutinės Burgundijos sostą paveldėjo Boso sūnus Liudvikas Aklasis. Jis 900 m. buvo išrinktas Italijos karaliumi, o 901 m. tapo Romos imperatoriumi. Tačiau 905 m. jis buvo apakintas ir išvytas iš Italijos. Sugrįžęs į Žemutinę Burgundiją, jis valdyme buvo priverstas pasitikėti savo patikėtiniu , kuris palaipsniui įgijo valdžią visoje karalystėje ir 911 m. perkėlė sostinę į savo tėvoniją Arlio mieste.

Hugas buvo susigiminiavęs su Aukštutinės Burgundijos valdovais, nes pastarosios karaliaus našlė 912 m. ištekėjo už jo. Kai Aukštutinės Burgundijos sosto paveldėtojas Rudolfas II 922 m. tapo Italijos karaliumi, jo interesai susikirto su patėviu Hugu Arliečiu. Šis 926 m. atėmė iš Rudolfo Italijos karūną. 933 m. Rudolfas atsisakė pretenzijų į Italijos sostą, tačiau už tai iš patėvio gavo Žemutinę Burgundiją. Tokiu būdu dvi karalystės buvo suvienytos į Burgundijos karalystę.

Karaliai

(855−863 m.),
(879−887 m.),
Liudvikas Aklasis (887–928 m.),
(928−933 m.)