Vidurinė valų kalba

Vidurinė valų kalba val. Cymraeg Canol
Kalbama	Velsas
Kalbančiųjų skaičius	XV a. išnyko, virto šiuolaikine valų kalba
Kilmė	Indoeuropiečių kalbos Keltų kalbos Salų keltų kalbos Britų kalbos Senoji valų kalba Vidurinė valų kalba
Kalbos kodai
ISO 639-1	nėra
ISO 639-2	nėra
ISO 639-3	wlm

Vidurinė valų kalba (val. Cymraeg Canol) – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo XII iki XIV a., vidurinė valų kalba paliudyta žymiai geriau nei ankstesni valų kalbos laikotarpiai. Vidurinė valų kalba kilo tiesiogiai iš senosios valų kalbos (val. Hen Gymraeg). Kalbos pavadinimas vidurine valų kalba – Cymraec Canawl, jis dar galėjo būti rašomas vartojant <k> vietoj <c>.

Literatūra ir istorija

Vidurine valų kalba parašytos beveik visos išlikusios ankstyvosios „“ apysakos, nors pačios apysakos neabejotinai daug senesnės. Tai ir daugumos valų įstatymų rankraščių kalba. Šiuolaikiniams valų kalbos vartotojams vidurinė valų kalba gana gerai suprantama, nors ir reikalauja šiokių tokių pastangų.

Fonologija

Vidurinės valų kalbos fonologija labai panaši į dabartinę, esama tik keleto skirtumų. Raidė u, dabartinėje šiaurės vakarų valų tarmėje žyminti /ɨ/ ir pietų bei šiaurės rytų valų tarmėse /i/, vidurinėje valų kalboje žymėjo sulūpintą vidurinės eilės viršutinio pakilimo balsį /ʉ/. Vidurinėje valų kalboje nekirčiuotuose galiniuose skiemenyse sutinkamas dvibalsis aw, o šiuolaikinėje valų kalboje jis virtęs balsiu o (pvz., vid. val. marchawc = dab. val. marchog 'raitelis'). Panašiai vidurinės valų kalbos dvibalsiai ei ir eu galiniuose skiemenyse virtę ai ir au, pvz., vid. val. seith = dab. val. saith 'septyni', vid. val. heul = dab. val. haul 'saulė'.

Senojoje ir vidurinėje valų kalboje lūpų pučiamieji priebalsiai tikriausiai buvo abilūpiai /ɸ β/, o ne lūpų dantiniai /f v/ kaip šiuolaikinėje valų kalboje.

Rašyba

Vidurinės valų kalbos rašyba nebuvo sunorminta, skirtinguose rankraščiuose vartojami labai įvairūs garsų perteikimo variantai. Galima apibendrinti keletą vidurinės ir šiuolaikinės valų kalbos rašybos skirtumų. Pavyzdžiui, šiuolaikinės valų kalbos savybiniai būdvardžiai (t. y. įvardžiai) dab. val. ei 'jo, jos', dab. val. eu 'jų' ir prielinksnis dab. val. i 'link' labai dažnai rašomi vid. val. y, taigi rašomi taip pat, kaip žymimasis artikelis y ir santykinė dalelytė y. Todėl vidurinėje valų kalboje žodžių junginys y gath reiškia ir '(ši) katė' (rašyba kaip šiuolaikinėje valų kalboje), ir 'jo katė' (dab. val. ei gath), ir 'link katės' (dab. val. i gath). Žodžio gale skardieji sprogstamieji priebalsiai /d ɡ/ žymimi raidėmis t c, pavyzdžiui, vid. val. diffryt 'apsauga' (dab. val. diffryd), vid. val. redec 'bėgimas' (dab. val. rhedeg). Garsas /k/ prieš balsius e i y labai dažnai rašomas kaip k (šiuolaikinėje valų kalboje jis visada žymimas c, pvz., vid. val. keivyn = dab. val. ceifn 'trečios eilės pusbrolis'). Garsas /v/ paprastai žymimas raidėmis u arba v (jos viena kitą gali pakeisti kaip viduramžių lotynų kalboje), o žodžio gale rašoma f (šiuolaikinėje valų kalboje visada rašoma f, pvz., vid. val. auall = dab. val. afall 'obelis'). Garsas /ð/ dažniausiai užrašomas kaip d (šiuolaikinėje valų kalboje jis žymimas raidėmis dd, pvz., vid. val. dyd = dab. val. dydd 'diena'). Garsas /r̥/ išreiškiamas raide r, taigi neskiriamas nuo /r/ (šiuolaikinėje valų kalboje jie skiriami atitinkamai kaip rh ir r, pvz., vid. val. redec 'bėgimas' greta dab. val. rhedeg).

Gramatika

Veikiamosios rūšies tiesioginės nuosakos esamasis laikas

	caru 'mylėti'	bot 'būti'
I vns. asmuo	caraf	wyf
II vns. asmuo	kery	wyt
III vns. asmuo	car	yw, ys, yssyd
I dgs. asmuo	caran	wyn
II dgs. asmuo	kerych	wych
III dgs. asmuo	carant	wynt

Morfologija

Vidurinės valų kalbos morfologija artimesnė kitoms viduramžių keltų kalboms, pvz., . Pavyzdžiui, vidurinėje valų kalboje vienaskaitos III asmeniui būtajame laike vartojamos galūnės -wŷs, -ws, -es ir -as, taip pat ir forma su -odd. Šio laiko tam pačiam asmeniui vartojamos reduplikuotos formos kigleu '(jis) girdėjo', išvestos iš veiksmažodžio klywet 'girdėti', kuris atitinka senosios airių kalbos ·cúalae '(jis) girdėjo', išvestą iš veiksmažodžio ro·cluinethar '(jis) girdi'.

Vidurinėje valų kalboje geriau išsaugota būdvardžių daugiskaita, pvz., cochion 'raudoni' (vienaskaita coch). Šiuolaikinėje valų kalboje būdvardžiai dažnai neturi atskiros daugiskaitos formos.

Daiktavardžių daugiskaitos priesaga -awr vidurinėje valų kalboje labai produktyvi, o šiuolaikinėje valų kalboje ji pakeista priesaga (kitaip žiūrint – galūne) -au.

Sintaksė

Kaip ir šiuolaikinėje valų kalboje, VSO (tarinys–veiksnys–papildinys) žodžių tvarka (Gwelodd y brenin gastell 'Pamatė karalius pilį') vidurinėje valų kalboje buvo vartojama ne išimtinai, taip pat vartota netaisyklinga ir mišri žodžių tvarka: Y brenin a welodd gastell '[Tai buvo] karalius, kuris pamatė pilį'. Manoma, kad mišri žodžių tvarka pabrėžia veiksnį, šiuolaikinėje valų kalboje ji dažnai vartojama norint ką nors akcentuoti. Abiejų variantų skirtumas tas, kad mišriojoje žodžių tvarkoje neigiamoji dalelytė (ni/na) eina prieš veiksnį (vadinasi, Ni brenin a welodd gastell reiškia 'Tai buvo ne karalius, kuris pamatė pilį'), o netaisyklingojoje žodžių tvarkoje ši dalelytė eina prieš tarinį (Brenin ni welodd gastell = 'Karalius nepamatė pilies').

Išnašos

1. Bollard, John K. (2007). „Mabinogi and 'Mabinogion'“. The Mabinogi. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.
2. Strachan, John (1909). An introduction to early Welsh. Manchester: Manchester University Press. pp. v–vi.
3. Evans, D. Simon (1964). A Grammar of Middle Welsh. Dublin: Dublin Institute for Advanced Studies. ISBN .
4. Morgan, Gareth (1996). „Reading Middle Welsh -- 3 Pronunciation: Diphthongs“. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.
5. David Willis. (PDF). Department of Linguistics, University of Cambridge. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-05-07. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.