Vidurinioji persų kalba

Vidurinė persų kalba
Kalbama	Sasanidų imperija
Kalbančiųjų skaičius	mirusi kalba
Kilmė	indoeuropiečių 0indoiranėnų 00iranėnų 000vakarų iranėnų 0000vid. persų
Rašto sistemos	, ,
Kalbos kodai
ISO 639-2	pal
ISO 639-3	pal

Vidurinė persų kalba (𐭯𐭠𐭫𐭮𐭩𐭪 = Pārsīk/Pārsīg) arba pehlevi – persų kalbos atmaina, vartota Persiją valdant Sasanidams. Vidurinė persų kalba IV a. pr. m. e. ėmė klostytis iš senosios persų kalbos, o ~VII a. davė pradžią dabartinei persų kalbai.

Vidurinė persų kalba priklauso prie chronologiškai išskiriamų vidurinių iranėnų kalbų, vartotų maždaug tarp 450 m. pr. m. e. ir 650 m. m. e. Greta vidurinės persų kalbos Didžiajame Irane taip pat vartotos , baktrų ir kt. kalbos. III a. pr. m. e. partai Arsasidai įkūrė Partijos imperiją ir partų kalbą (podraug su graikų) paskelbė valstybine kalba. III a. m. e. partus nuvertė Sasanidai ir į oficialią vartoseną grąžino persų kalbą, tačiau ji jau ženkliai skyrėsi nuo Achemenidų laikų persų kalbos. Sasanidų laikais ši vidurinė persų kalba tapo prestižine kalba plačiame areale. VII a. Persiją užkariavo arabai musulmonai – persų kalbai pritaikytas arabų raštas, smarkiai arabizuota leksika. Zoroastrų šventikai ir dalis kultūrinio Sasanidų elito priešinosi kalbos arabizavimui ir tebevartojo vidurinę persų kalbą, kurią ėmė vadinti pehlevi („partiška“), supriešindami su naująja farsi.

Vidurinė persų kalba nuo senosios skiriasi šiais bruožais – kalba pereina iš į analitinę (nunykęs linksniavimas, supaprastėjęs asmenavimas, gausiai naudojami prielinksniai, polinksniai), pasireiškia skilimas. Pereidama į dabartinę persų kalbą, ji dar labiau supaprastėjo (numetami nekirčiuoti pradiniai balsiai, nunyksta dalis gramatinių nuosakų, kinta fonetika), gavo daug arabiškų skolinių.

Vidurinė persų kalba buvo užrašoma keletu skirtingų aramėjų rašto atmainų – pehlevi, manichėjų, Avestos (Pazendo) raštais. Dauguma šios kalbos paminklų – teologiniai, liturginiai, ortopraksiniai zoroastrizmo traktatai (dalis jų sukurta jau vid. persų kalbai išėjus iš oficialios vartosenos). Šią kalbą taip pat vartojo manichėjai, todėl yra išlikę III–IX a. manichėjų teologinių veikalų, himnų, homilijų. Taip pat į vid. persų kalbą nestoriečių išverstas siriškas psalmynas. Dar rasta monetų, antspaudų, įrašų papirusuose.

Sasanidų laikų įrašas iš Mešginšahro

Chronologiškai skirtingų persų k. tarpsnių vardų palyginimas:

vid. persų	n. persų	sen. persų	lietuviškai
Anāhid	Nāhid	Anāhitā	Anahita
Artaxšēr	Ardašir	Artaxšatra
Mihr	Mehr	Mithra	Mitra
Rokhsāna	Roksāne	Rokh-šwana	Roksana
Pāpak	Bābak		Papakas
Āleksandar, Sukandar	Eskandar		Aleksandras
Pērōz	Pīruz	Pērōč	Piruzas
Mihrdāt	Mehrdād	Mithradata	Mitridatas
Borān	Borān		Boranas
Husraw, Xusraw	Khosrow	Husravah	Chusravas
Zaratu(x)št	Zartōšt	Zartušt	Zaratustra
Ōhrmazd	Hormizd	Ahura Mazda	Ahūra Mazda

Šaltiniai

1. Cereti, Carlo (2009), „Pahlavi Literature“, Encyclopedia Iranica.