Vesuna deivė ir mitologijoje 2 Išlikęs vienintelis šios dievybės atvaizdas netoliese Orvjeto aptiktas etruskų veidrodis

Vesuna – deivė ir mitologijoje.^[2]

Išlikęs vienintelis šios dievybės atvaizdas: netoliese Orvjeto aptiktas etruskų veidrodis, kur ji pavaizduota drauge su Fuflunsu (galbūt kaip ir Libera).^[2] Į kairę nuo jų sėdi Herkle, kuris pavaizduotas kaip nuogas jaunuolis, o dešinėje stovi sparnuotas berniukas, vardu Svutafas, ranka liečiantis Vesunos smakrą, taip nukreipdamas jos veidą į Fuflunsą.^[2] Vesuna vaizduojama aukšta ir didinga.^[2] Austrų etruskologo teigimu, Vesuna – italikų augmenijos deivė, etruskų veidrodyje ji pakeičia graikų Ariadnę.

Vesuna minima umbrų kalba užrašytose bronzinėse lentelėse Tabulae Iguvinae, aptiktose Gubijuje. Datuojamos III–II a. pr. m. e.^[2]

Šaltiniai

Opuscula Romana, 31–32, C. W. K. Gleerup, 2006, p. 22.
Giuliano Bonfante, Larissa Bonfante. The Etruscan Language: An Introduction, Revised Editon, Manchester University Press, 2002, p. 210.
Nancy Thomson de Grummond. A Guide to Etruscan Mirrors, Archaeological News, 1982, p. 123, 127.

[1] Opuscula Romana, 31–32, C. W. K. Gleerup, 2006, p. 22.

[Bonfante"-2] Giuliano Bonfante, Larissa Bonfante. The Etruscan Language: An Introduction, Revised Editon, Manchester University Press, 2002, p. 210.

[Grummond-3] Nancy Thomson de Grummond. A Guide to Etruscan Mirrors, Archaeological News, 1982, p. 123, 127.

[2]