Veñgruvas lenk Węgrów miestas Lenkijos rytuose Vengruvo apskrityje Mazovijos vaivadijoje Miestas įsikūręs dešiniajame Li

Veñgruvas (lenk. Węgrów) – miestas Lenkijos rytuose, Vengruvo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje. Miestas įsikūręs dešiniajame Liveco upės krante. Per miestą teka Červonkos upelis. Miestas išsidėstęs Vengruvo žemėjimo mezoreljefe. Miestas ribojasi su Livo, Medznos ir Palenkės Sokoluvo valsčiais. Mieste įsikūręs Vengruvo dekanatas.

Vengruvas lenk. Węgrów

Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo bazilika

Vengruvas 52°24′00″ š. pl. 22°01′00″ r. ilg. / 52.40000°š. pl. 22.01667°r. ilg. / 52.40000; 22.01667 (Vengruvas)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Mazovijos vaivadija
Apskritis	Vengruvo apskritis
Valsčius	Livo valsčius

Gyventojų (2010)	12 641
Plotas	35,51 km²
Tankumas (2010)	356 žm./km²

Pašto kodas	PL 07-100
Tinklalapis	www.wegrow.com.pl/
Vikiteka	Vengruvas

Istorija

Gyvenvietė šioje vietovėje pradėjo kurtis XIV amžiuje. 1414 m. įkurta Vengruvo Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo parapija. 1441 m. gyvenvietei suteiktos miesto teisės. 1446 m. gyvenvietė tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dalimi ir priklausė iki 1569 m. Liublino unijos. Nuo XVI a. pirmos pusės miestas priklausė Radviloms. 1536 m. miestą, kaip žmonos kraitį gavo Žemaitijos seniūnas Jonas Radvila III. 1558 m. miestas atiteko reformacijos šalininkei Onai Radvilaitei-Kiškienei ir daugiau kaip du šimtus metų buvo vienas iš protestantizmo centrų ATR. Čia vyko protestantų sinodai, rado prieglobstį ir arijonai, vadovaujami Petro Gonionziečio.

XVI a. pastatyta Vengruvo Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo bažnyčia. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. XVI a. į miestą atsikraustė pirmieji žydai, kurie XIX a. jau sudarė 62 % miesto gyventojų. 1651 m. pradėtas naudoti Vengruvo herbas.

1664 m. miesto valdytoju tapo Jan Kazimierz Krasiński, kuris pradėjo kontrreformaciją, po kurios didelė dalis reformatų išsikraustė iš miesto. 1679 m. pastatyta Vengruvo Evangelikų liuteronų bažnyčia. 1693–1715 m. pastatyta Vengruvo Šv. Petro Alkantariečio ir Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. XVIII a. įkurtos Vengruvo žydų kapinės. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijos Sedlcų cirkului.

Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai, 1837–1844 m. Palenkės gubernijai, nuo 1844 m. iki 1866 m. Liublino gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Sedlcų gubernijai. 1836–1841 m. pastatyta Vengruvo Šv. Trejybės bažnyčia. 1863 m. vasario 3 d. įvyko Vengruvo mūšis tarp sukilėlių ir Rusijos kariuomenės. XIX a. pabaigoje miestas buvo Sedlcių gubernijos Vengruvo apskrities centras.

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Varšuvos vaivadijai. Tarpukariu apie pusę miesto gyventojų buvo žydai. 1939 m. rugsėjį miestas buvo stipriai subombarduotas. 1939–1944 m. priklausė Trečiojo reicho Generalgubernijai. Vokiečių valdymo metu, mieste veikė žydų getas, kuriame gyveno apie 8000 žmonių. Per karą buvo sugriauta apie 60% miesto pastatų. 1944 m. rugpjūčio 8 d. į miestą įžengė Raudonoji armija. 1945–1975 m. priklausė Varšuvos vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Sedlcų vaivadijai. 1994 m. liepos 30 d. įkurta Vengruvo Šv. Petro Alkantariečio ir Šv. Antano Paduviečio parapija. 2007 m. gruodžio 2 d. įkurta .

Geografija

Pagal 2002 metų duomenis valsčiaus plotas yra 34,45 km², iš kurių:

dirbama žemė: 70 %
miškai: 16 %
vandens telkiniai ir pastatai: 14 %

Valsčius sudaro 2,91 % apskrities teritorijos.

Gyventojai

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:

Aprašymas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Gyventojai	12 595	100 %	6505	51,6 %	6090	48,4 %
Gyventojų tankumas (Gyv./km²)	355,3		183,5		171,8

Tautinė sudėtis

1921 m. gyveno 8 522 žmonės:

Žydai – 55,7 % (4 744);
Lenkai – 43,6 % (3 772);
Kiti – 0,07 % (6).

1897 m. gyveno 8 268 žmonės:

Žydai – 62,3 % (5 149);
Lenkai – 36 % (2 978);
Rusai – 1,4 % (117);
Kiti – 0,3 % (24).

Žymūs žmonės

Petras Gonezijus (1530–1573) – rašytojas, filosofas, protestantizmo teologas daug laiko gyvenęs mieste;
(1639–1717) – Plocko vaivada, Varšuvos seniūnas, finansavo miesto reformatus;
Mikelandželas Palonis (1637–1712) – italų kilmės dailininkas, miręs ir palaidotas mieste;
Stanislavas Kosioras (1889–1939) – tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, vienas stalininių represijų organizatorių.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Galerija

Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo bazilika
Biblioteka
Šv. Trejybės bažnyčia
Liuteronų bažnyčia
Šv. Petro Alkantariečio ir Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Buvęs reformatų vienuolynas

Šaltiniai

Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija. 262–263 psl. 2005 m., Vilnius
Węgrów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 256 psl. (lenk.)
http://www.regioset.pl/
http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
1897 m. surašymo duomenys (rus.)

[1] Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija. 262–263 psl. 2005 m., Vilnius

[2] Węgrów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 256 psl. (lenk.)

[3] ttp://www.regioset.pl/

[4] ttp://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.

[5] 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)

[6] 1897 m. surašymo duomenys (rus.)